Niekur nevedantis pėsčiųjų tiltas per Nerį turėjo būti baigtas rugsėjo 12 dieną. Tačiau darbai vis dar vyksta, o savivaldybė rangovams jau grūmoja baudomis už vėlavimą.

Kaip ir prieš tilto statybos pradžią, taip ir dabar netyla spėlionės: kam šis 12 mln. eurų kainuojantis statinys skirtas? Ar nebus tai tiltas iš niekur į niekur?

Jeigu kada nors prie Seimo rūmų iškils konferencijų centras, apie kurį taip entuziastingai pasakoja meras Valdas Benkunskas, jo dalyviams, apsigyvenusiems kitapus Neries, ir bus skirtas pėsčiųjų tiltas. Kitokią šio statinio paskirtį sunku sugalvoti.

Į stotelę eiti per toli

Pasigirsta ir pajuokavimų, kad tiltas skirtas Vilniaus kolegijos studentams iš vieno Neries kranto lengvai pasiekti kitą krantą ir užsukti į čia esančią „Circle K“ degalinę dešrainių.

Tokį pašmaikštavimą girdėjęs pavardės prašęs neskelbti architektas kraipė galvą: juk ir Geležinio Vilko tiltu nueiti į minėtą degalinę nėra toli.

[[ge:lrytas:lrytas:44257876]]

Jis vardijo atstumus: nuo naujojo tilto iki Žvėryno tilto – 300 metrų, iki Baltojo tilto – apie puskilometrį, šalia ir Geležinio Vilko tiltas. Tai ar ne per didelė prabanga tarp jų dar vienas tiltas?

Architekto žodžiais, tiltai statomi pėsčiųjų srautams link viešojo transporto arterijų.

Tačiau iki artimiausios stotelės T.Narbuto gatvėje tikrai per toli, jau nekalbant apie autobusų ir troleibusų stoteles Kęstučio gatvėje ar Konstitucijos prospekte.

Tad, jo nuomone, vienintelis paaiškinimas – šis tiltas skirtas maždaug 200 metrų spinduliu aplink jį gyvenantiems Žvėryne.

[[ge:lrytas:lrytas:44079586]][[ge:lrytas:lrytas:44413522]][[ge:lrytas:lrytas:44445087]]

Architektas juokavo, kad būtent šiame rajone turi būti apgyvendinti garbingiausi konferencijų centro lankytojai.

Mat nei atvykęs iš kito miesto, nei iš kito Vilniaus rajono pėsčiųjų tiltu nesinaudos.

Balso niekas neišgirdo

Akivaizdu, kad tiltu pasiekę kitą Neries krantą pėstieji ir dviratininkai atsirems į judrią A.Goštauto gatvę arba tuščią pievą.

Tad jau svarstant projektinius pasiūlymus pasigirdo balsų, kad tai bus tiltas iš niekur į niekur.

Savivaldybės tarybos opozicijos atstovai pabrėžė, kad svarbu įvertinti ir naują infrastruktūrą, būtiną tokiems projektams. Kitaip jie bus beprasmiai. Bet jų balso niekas neišgirdo.

Vardijo gerus pavyzdžius

Vis dėlto urbanistas Donatas Baltrušaitis pabrėžė, kad patogus judėjimas pėsčiomis ir dviračiais yra miesto gyvybingumo sąlyga.

Šiuo metu pėstiesiems ir dviratininkams pritaikyti tik du tiltai – Baltasis ir Vingio. Žvėryno, Geležinio Vilko, Liubarto ar Žirmūnų tiltai tarnauja automobiliams, o pėstiesiems ar dviratininkams jie nepatogūs.

O architektas Gintaras Balčytis tikino, kad mieste visi tiltai yra reikalingi, bet pėsčiųjų – ypač.

„Dabar miestuose prioritetas atiduodamas transportui, bet mes užmirštame tikrąjį tikslą, kodėl miestai kuriami, – ne dėl automobilių, bet dėl žmonių, jų gerovės.

[[ge:lrytas:lrytas:44490364]]

Šiandien visi modernūs miestai bando savo infrastruktūrą pertvarkyti taip, kad miestai labiau tiktų žmogui nei automobiliui.

Tokie gerieji pavyzdžiai kaip Kopenhaga ir Amsterdamas rodo, kaip galima plėtoti judėjimą dviračiais, skatinant gyventojų sveikatingumą ir tuo pat metu formuojant darnaus miesto įvaizdį“, – teigė G.Balčytis.

Pėstiesiems – nepatogūs

Anot savivaldybės, šiuo metu pėsčiųjų naudojami Geležinio Vilko ir Žvėryno tiltai nėra patogūs. Geležinio Vilko tilto pėsčiųjų takas vos 1,2 metro pločio, be to, čia pėsčiuosius lydi intensyvus automobilių eismas (apie 7350 transporto priemonių piko valandomis), sukeliantis triukšmą ir oro taršą.

Žvėryno tiltas kiek erdvesnis, bet reali laisva erdvė pėstiesiems tesiekia 0,5–1 metrą, o normatyvas turėtų būti bent 1,5 metro.

[[ge:lrytas:lrytas:44490363]]

Dviratininkams, paspirtukų vairuotojams reikalinga bent 2,5 metro pločio juosta dvikrypčiam eismui, o esami tiltai tokios erdvės nesuteikia.

Dar viena priežastis, kodėl savivaldybės planuotojams naujasis tiltas yra svarbus šioje miesto dalyje, – planuojamas tarptautinis konferencijų centras prie Seimo.

Tik jie nepaaiškino, kur tiltu keliautų konferencijų centro lankytojai. Nebent į kitapus upės esančius Vilniaus kolegijos bendrabučius.

Siūlė vadinti ne Alberto, o M.Gimbutienės vardu

Prasidėjus tilto statyboms per 200 kultūros, mokslo, pilietinių organizacijų atstovų, aktyvių vilniečių pasirašė kreipimąsi į savivaldybę ir Istorinės atminties komisiją, ragindami naująjį A.Goštauto ir Upės gatves sujungsiantį tiltą pavadinti pasaulyje žinomos archeologės Marijos Gimbutienės vardu.

O savivaldybės interneto svetainėje buvo skelbiama, kad tiltui planuojama suteikti Alberto vardą.

Iniciatyvos autoriai pabrėžė, kad toks sprendimas tęstų įsisenėjusią ir neigiamą tendenciją viešąją atmintį formuoti pabrėžiant vyrų indėlį.

Sostinėje nėra nė vieno tilto, pavadinto moters garbei. Iš 564 Vilniaus gatvių, aikščių ir skverų, įamžinančių asmenų vardus, vos 70 skirta moterims – tai sudaro 12,4 proc.

„Dar vieno vyro vardu pavadintas tiltas tik sustiprintų šią disproporciją, – teigė kreipimosi iniciatoriai. – Svarbu, kad mieste atsirastų daugiau viešųjų erdvių, atspindinčių moterų indėlį į Lietuvos kultūrą ir visuomenės raidą.“

Anot autorių, M.Gimbutienė yra palaikoma ne tik aktyvių vilniečių, bet ir kultūros bei mokslo bendruomenės atstovų: „M.Gimbutienė yra viena žinomiausių lietuvių pasaulyje – jos „Vikipedijos“ puslapis išverstas į 57 kalbas, daugiau nei Arvydo Sabonio ar Algirdo Juliaus Greimo. Ji buvo vilnietė, aktyviai prisidėjusi prie lietuvybės stiprinimo mieste tarpukariu.“

Vilniaus universiteto mokslininkės Rasos Navickaitės žodžiais, M.Gimbutienė yra viena žinomiausių lietuvių pasaulyje ir tikra Vilniaus patriotė. Tiltas jos vardu simboliškai tęstų jos gyvenimo misiją – jungti skirtingus pasaulius ir laikus.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Aurelija Auškalnytė pabrėžė, kad M.Gimbutienė Vilniuje praleido ankstyvą vaikystę, tai buvo jai reikšmingas miestas. Ši iškili asmenybė iki šiol čia nėra deramai įamžinta: „Mažiausia, ką galime padaryti, – pavadinti jos vardu tiltą.“

Savivaldybė prieš tris savaites vilniečius pakvietė siūlyti vardą naujajam tiltui. Tai galima buvo padaryti iki spalio 16 d.

Statybos vėluoja, o žmonėms kyla klausimas: kur vis dėlto nuves naujasis tiltas per Nerį? (4)