Dar rugsėjį per Oslo oro uoste vykusias karines pratybas Norvegijos kariškiai aptiko, kad jų nuomoti kiniški automobiliai išsaugojo vaizdo įrašus su jautria informacija.
Kameros užfiksavo kariškių judėjimą, maršrutus, įėjimus į saugomus objektus ir net kodus, kuriais buvo atrakinami vartai bei durys.
Kaip pranešė naujienų agentūra AFP, du Kinijos gamintojo „Changan“ valdomo prekės ženklo „Deepal“ automobiliai kariuomenei buvo išnuomoti bendrovės „Hertz Norge“.
Automobilių gamybos milžinė išgyvena krizę: iki dešimtmečio pabaigos panaikins 100 tūkst. darbo vietų
Po tyrimo Norvegijos kariuomenė patvirtino, kad automobiliai iš tiesų rinko ir saugojo tokią informaciją.
Tiesa, kariškiai dar nepatvirtino, kad duomenys buvo perduoti Kinijai ar kitoms trečiosioms šalims.
Susiję straipsniai
Žinoma, tai nereiškia, kad kiekvienas Kinijoje pagamintas automobilis yra šnipinėjimo įrankis. Tačiau šis incidentas vėl apnuogino vis dažnesnę šių laikų problemą: net įprastas civilinis automobilis gali nepastebimai kaupti informaciją, kuri nacionalinio saugumo požiūriu yra itin jautri.
Amerikos kariškiai, vertindami galimą kiniškų automobilių grėsmę, patys žengė pirmąjį žingsnį.
Jie paskelbė, kad Kinijos gamintojo BYD automobiliai nebus įleidžiami į JAV Kadenos karinę oro bazę Japonijos Okinavos saloje.
Apribojimai bus taikomi ne tik kariškių automobiliams, bet ir BYD markės taksi, pristatymo tarnybų bei rangovų transportui.
Kadenos bazė yra vienas strategiškai svarbiausių JAV karinių objektų Ramiojo vandenyno regione. Todėl amerikiečių nedžiugina kiniškuose automobiliuose įrengtos kameros, jutikliai ir ryšio sistemos, galinčios fiksuoti infrastruktūrą, personalo judėjimą bei kitą jautrią informaciją.
Konkrečių įrodymų, kad BYD automobiliai būtų naudojami šnipinėjimui, JAV kariuomenė nepateikė. Tačiau, pasak kariškių, bet kokia galima rizika karinėms operacijoms netoleruotina.
Tai – reikšmingas precedentas: vieno didžiausių pasaulio elektromobilių gamintojų produkcija pradedama vertinti ne tik kaip transporto priemonė, bet ir kaip potencialus nacionalinio saugumo rizikos šaltinis.
Žinoma, panašias informacijos rinkimo sistemas naudoja ir Vakarų gamintojai. Pati Kinija anksčiau ribojo „Tesla“ automobilių patekimą į jautrius valstybinius objektus, baimindamasi jų kamerų galimybių.
Taigi esminė problema yra ne automobilio kilmės šalis, o tai, kas kontroliuoja jo skaitmenines sistemas, kur keliauja surinkti duomenys ir ar valstybė gali nepriklausomai patikrinti jų saugumą.
JAV šią problemą jau sprendžia sistemiškai, o Europoje bendros politikos kol kas nėra.
Nors Lenkija, Čekija ir kitos valstybės jau svarsto arba taiko papildomas saugumo priemones, tai dar nėra bendras dėmesio krypties vektorius: ES daugiausia dėmesio skiria kiniškų elektromobilių muitams ir vietos gamintojų apsaugai. Tačiau nacionalinio saugumo klausimas gali pasirodyti gerokai svarbesnis už prekybinius reikalus ir konkurencingumą.
Lietuvai, kaip NATO rytinio flango valstybei, šie klausimai taip pat aktualūs. Automobiliai, naudojami prie karinių objektų, uostų, oro uostų, energetikos infrastruktūros ar valstybės institucijų, potencialiai gali tapti papildomu žvalgybinės informacijos rinkimo šaltiniu.
Todėl valstybinių automobilių parkams ir kritinės infrastruktūros operatoriams turėtų būti keliami griežtesni duomenų apsaugos, programinės įrangos audito ir nuotolinio valdymo kontrolės reikalavimai.