Penktadienį vykusiame projekto pristatymo renginyje valstybinės „Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) strategijos ir vystymo vadovas Vytautas Radzevičius teigė, kad elektrifikacija leis ne tik mažinti taršą, bet ir didinti keleivių bei krovinių vežimo efektyvumą.
„Tai nėra vien infrastruktūros projektas. Tai kur kas didesnės apimties projektas, kuris iš esmės sukurtas tam, kad kurtų vertę Lietuvai – tiek Lietuvos ekonomikai, tiek žalumo tikslams, tiek mūsų klientams teikiamų paslaugų kokybės gerinimui“, – sakė V. Radzevičius.
Pasak jo, elektrinių traukinių ir lokomotyvų priežiūros bei aptarnavimo išlaidos atskirais atvejais yra 30–40 proc. mažesnės nei dyzelinių.
Susiję straipsniai
LTG atstovas taip pat nurodė, kad artimiausiu metu iš gamyklos turėtų išriedėti pirmieji elektriniai lokomotyvai. Iš viso jų numatyta įsigyti 17, o naujieji riedmenys leis elektra vežti ir pagrindiniu geležinkelio koridoriumi gabenamus krovinius.
Pirmasis techninis traukinys jau išvyko į Klaipėdą
Geležinkelių infrastruktūros valdytojos „LTG Infra“ elektrifikacijos darbų vadovas Tomas Tamašauskas pranešė, kad penktadienį naujai elektrifikuotu ruožu į Klaipėdą išvyko pirmasis techninis traukinys.
„Šiandien, spalio 30-ąją, paleidome pirmą techninį traukinį į Klaipėdą, kuris šiuo metu kaip tik ir važiuoja“, – renginyje sakė T. Tamašauskas.
Jo teigimu, infrastruktūros bandymai pradėti šių metų balandį, o neseniai Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) išdavė leidimą pradėti naudoti elektrifikuotą liniją nuo Vilniaus iki Klaipėdos.
Vis dėlto, anot T. Tamašausko, dalis infrastruktūros darbų dar bus tęsiama. Šiuo metu prie elektros perdavimo tinklo prijungtos keturios iš šešių traukos pastočių, kurių pakanka keleivinių traukinių eismui užtikrinti. Likusias dvi, reikalingas didesniems krovinių vežimo pajėgumams, planuojama prijungti kitais metais.
Skaičiuojama šimtamilijoninė ekonominė nauda
Anot LTG atstovų, perėjimas prie elektrinės traukos leis reikšmingai sumažinti dyzelino naudojimą ir aplinkos taršą.
Skaičiuojama, kad elektrifikacijos poveikis transporto sistemai prilygs 3,6 tūkst. automobilių ir 18 tūkst. vilkikų eismo sumažėjimui, o oro tarša galėtų sumažėti apie 150 tūkst. tonų per metus.
Taip pat prognozuojama, kad dėl mažesnių energijos ir riedmenų priežiūros sąnaudų geležinkelių vežėjai galėtų sutaupyti apie 505 mln. eurų, o bendra socialinė ir ekonominė projekto nauda viršytų 700 mln. eurų.
Europos Komisijos (EK) atstovybės Lietuvoje vadovas Rytis Martikonis pabrėžė, kad geležinkelių modernizavimas svarbus ne tik šalies transporto sistemai, bet ir Lietuvos integracijai į europinius susisiekimo tinklus.
„Visa, ką darome laisvindami Lietuvos geležinkelius nuo senų imperinių ir sąjunginių ryšių, pereidami prie kitų, europinių susisiekimo būdų, manau, mums visiems yra svarbu“, – teigė R. Martikonis.
Jo teigimu, ateityje ne mažiau svarbu plėtoti ir geležinkelių jungtis Vakarų Europos kryptimi.
Vilniaus–Klaipėdos geležinkelio linijos elektrifikacijos projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės „Naujos kartos Lietuva“ bei 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų lėšomis.