Sodininkų bendrijos jau keletą metų kelius gali perduoti savivaldybėms, tačiau Kaune norinčiųjų tai padaryti iki šiol neatsirado. Priešingai – kai kurie sodininkai dėl savo privatumo pasiryžę kovoti net teismuose.

Sodininkų bendrijos nuo 2024 metų savo kelius gali perleisti savivaldybėms.

Kauno miesto teritorijoje esančios „Dainavos“ sodininkų bendrijos nariai svarsto, gal taip ir padaryti. Sklypų savininkai jau atliko reikiamas procedūras ir parengė dokumentus, nors tai užtruko metus ir kainavo ne vieną tūkstantį eurų.

O štai kitos – „Zuikinės“ – sodininkų bendrijos nariai piktinosi, kad iš jų gatvė ne perimama, o atimama.

[[ge:lrytas:lrytas:44645233]]

Savivaldybės atstovai tikino, kad kelias nėra sodininkų nuosavybė, jo reikia ir kitiems miestiečiams.

Dar niekas nesikreipė

Kaune yra 18 sodininkų bendrijų, tačiau perduoti miestui savo kelių jų nariai neskuba.

Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis pranešė, kad šiais metais nebuvo užregistruotas nė vienas sodininkų bendrijų prašymas perimti jų kelius.

[[ge:lrytas:lrytas:44662093]][[ge:lrytas:lrytas:44675594]][[ge:lrytas:lrytas:44692029]]

„Sodininkų bendrijos, pageidaujančios perduoti kelius savivaldybei, privalo pačios inicijuoti šį procesą“, – paaiškino A.Pakalniškis.

Taku rieda ir miestiečiai

Vis dėlto besidominčiųjų tokia galimybe tikintis, kad perdavus kelią savivaldybei jis bus išasfaltuotas, atsirado.

Petrašiūnų seniūnijoje, Amaliuose, įkurta sodininkų bendrija „Dainava“. Joje yra 180 sklypų. Dalyje namų žmonės gyvena nuolat.

Šios bendrijos pirmininkas Alfonsas Juškys pasakojo, kad pagrindinis šios bendrijos kelias yra Kryžiasnapių takas. Juo naudojasi ne tiktai sodininkai.

„Bendrija yra greta Chemijos gatvės. Kai kurie kauniečiai iš jos suka į Kryžiasnapių taką, nes važiuojant juo galima patekti į kitą Chemijos gatvės vietą ir taip išvengti automobilių spūsčių“, – nedidelę vairuotojų gudrybę atskleidė A.Juškys.

Ypač svetimų automobilių padaugėjo, kai prasidėjo ir dar tebevyksta Chemijos gatvės remonto darbai.

„Mes savo takus greideriuojame, remontuojame, pilame drožtą asfaltą, tad mums nelabai patinka, kai jais važinėja svetimi. Gatvių būklė blogėja, bet uždrausti važiuoti mūsų keliais negalime“, – pasakojo bendrijos pirmininkas.

Procedūros užtruko metus

„Dainavos“ sodininkų bendrijos nariai svarstė, ar Kryžiasnapių taką perduoti savivaldybei. Iš pradžių jie nusprendė šį kelią kaip statinį užregistruoti Registrų centre, nes to reikalauja kelių perdavimo taisyklės.

Buvo atlikti kadastriniai matavimai, sutvarkyti žemės sklypų ir inžinerinių statinių dokumentai.

„Reikėjo nustatyti sklypų ir tako ribas. Tikrindami dokumentus Registrų centro ir Nacionalinės žemės tarnybos specialistai vis rasdavo klaidų, kurias reikėjo ištaisyti.

Viską parengti taip, kaip reikalaujama, pavyko tik iš 12-o karto“, – pabrėžė A.Juškys.

Net metus užtruko, kol takas buvo užregistruotas, ir tai sodininkams kainavo ne vieną tūkstantį eurų.

[[ge:lrytas:lrytas:44715026]]

„Pavasarį rengsime bendrijos narių susirinkimą. Jo metu ir spręsime, ar kreiptis į savivaldybę, kad ši taką perimtų“, – atskleidė bendrijos pirmininkas.

Abejoja, ar asfalto sulauks

A.Juškys mano, jog kelią perduoti savivaldybei būtų gerai, nes tada jau miesto atstovai turės rūpintis, kad jis būtų valomas ir remontuojamas.

Bendrijos nariai norėtų gatvę perduoti būtent su sąlyga, kad takas būtų išasfaltuotas. Tačiau A.Juškys abejojo, ar taip nutiks per artimiausius 10 metų.

„Mieste ir dabar yra neasfaltuotų gatvių, o Kauno teritorijoje veikia 18 sodininkų bendrijų. Pagrindiniai jų keliai sudaro 20 kilometrų.

Vargu ar šie keliai bus asfaltuojami ankščiau negu jau dabar esamos miesto gatvės. Dėl to sodininkų bendrijoms ir kyla abejonių, ar joms savo takus perduoti savivaldybei“, – abejonėmis dalijosi A.Juškys.

Kaunietis sakė, kad jis yra ilgiausiai mieste esantiems sodininkų susivienijimams vadovaujantis bendrijos pirmininkas.

„Kitose bendrijose vadovybė keičiasi, nėra pastovumo.

Manau, kad dar ir todėl susidomėjimas galimybėmis perduoti savo kelius savivaldybei nedidelis“, – svarstė A.Juškys.

Aktyvesni – rajono sodininkai

Kauno susivienijimo „Sodai“ vadovas Vidmantas Kavaliauskas patvirtino, kad mieste įsikūrę sodininkai nėra aktyvūs ir kelių perdavimu savivaldybei nesidomi.

„Labiau tuo domisi Kauno rajone esančių sodininkų bendrijų nariai.

Ši savivaldybė jau yra perėmusi sodininkų bendrijų gatvių. Tai gerai, nes patys mes savo kelius ne visada sugebame suremontuoti“, – sakė V.Kavaliauskas.

Jis pats vadovauja ir Kauno rajone, netoli Lapių, esančiai sodininkų bendrijai „Lagūna“.

„Mes taip pat galvojame apie tokį žingsnį. Tik ne visus kelius, kuriuos norėtume, pagal taisykles galima perduoti“, – apgailestavo V.Kavaliauskas.

Patys įsirengė tako užtvarą

Panemunėje, greta Marijampolės plento netoli Sėmenos upelio, nuo 1967 metų veikia sodininkų bendrija „Zuikinė“.

Šios bendrijos valdybos pirmininkas Evaldas Subačius sakė, kad teritorijoje yra 40 sklypų, bendrijoje pastatytuose namuose nuolat gyvena 16 šeimų.

Bendrijos nariai patys rūpinasi ir savo keliais. Pagrindinį – Plikakalnio taką – nuolat atnaujina, visai neseniai nauja drožto asfalto danga patys nuklojo dalį šio tako.

Kitas bendrijos valdybos narys Eugenijus Sklenys pasakojo, jog bendrijos nariai jau seniai yra nusprendę, kad prie įvažiavimo į teritoriją, Plikakalnio tako pradžioje, turi būti įrengti vartai, ir tai užfiksuota visuose sodininkų susirinkimų protokoluose ir revizijų aktuose.

[[ge:lrytas:lrytas:44715013]]

Prieš dešimtmetį vietoj paprastų vartų gyventojai už savo pinigus įsirengė pakeliamąjį kelio užtvarą.

Įrenginį nurodė išardyti

Neseniai gyventojai sužinojo, kad už jų teritorijos ribos savivaldybė suformavo tris naujus sklypus.

E.Sklenys rodė, kad į naujuosius sklypus galima patekti tik važiuojant Plikakalnio taku, kuris baigiasi aklagatviu. Už jo yra bendrijos tvora, o už tvoros – valstybinės žemės ruožas, kuriuo galima privažiuoti prie naujųjų sklypų.

„Kadangi į Plikakalnio taką galima patekti tik atidarius kelio užtvarą, rugsėjo pradžioje savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius įpareigojo bendrijos narius jį nedelsiant pakelti, o per savaitę ir visai pašalinti, nes Plikakalnio takas esą priklauso savivaldybei“, – pasakojo E.Subačius.

Sodininkų bendrijos „Zuikinė“ nariai priminė, kad už savo pinigus tiesė ir remontuoja šį taką, už savo pinigus įsirengė užtvarą.

„Formuojant naujus sklypus niekas mūsų neprašė leidimo važiuoti iki jų per mūsų teritoriją“, – piktinosi E.Sklenys.

Pašalinti tako užtvarą sodininkai buvo įspėti dar kelis kartus, bet to nepadarė. Todėl spalio 11 dieną atvykę savivaldybės įmonės „Kauno švara“ darbininkai jį patys išardė ir išsivežė.

Santykius aiškinsis teisme

„Zuikinės“ nariai stebėjosi, kad bendrijos teritorijos keliai priklauso savivaldybei.

Pradėję domėtis, kokiu pagrindu Plikakalnio takas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Kauno savivaldybės vardu, sodininkai sužinojo, kad 2009 metais Kauno apskrities viršininko pavaduotojas savivaldybei perdavė įvairius objektus, tarp jų ir Plikakalnio taką.

„Plikakalnio takas niekada nepriklausė valstybei. Jis buvo įrengtas tik sodininkų bendrijos lėšomis ir darbu, todėl nuosavybės teisė į šį statinį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems bendrijos sodininkams“, – įsitikinęs E.Sklenys.

Remdamiesi šiais argumentais „Zuikinės“ nariai kreipėsi į Kauno apylinkės teismą.

Jie prašo panaikinti Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimą perduoti taką miesto savivaldybei ir miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus reikalavimą pašalinti užtvarą.

Sako: vyksta miesto plėtra

Tuo metu Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas A.Pakalniškis tikino, kad sodininkų bendrijos „Zuikinė“ žemė yra valstybinė ir keliai negali būti užtverti, todėl pakeliamasis užtvaras esą ir buvo išmontuotas.

„Nors bendrijos nariai įsitikinę, kad keliais gali naudotis tik jie, taip nėra. Sodininkų bendrija savo ribų ir kelių Registrų centre nėra įregistravusi“, – aiškino A.Pakalniškis.

Savivaldybės atstovas teigė, kad jei sodininkai yra nepatenkinti ir kreipėsi į teismą, ginčas bus sprendžiamas teisiniu būdu.

O Kauno vyriausiasis architektas Gedeminas Barčauskas sakė, jog nauji sklypai šalia „Zuikinės“ formuojami dėl to, kad vyksta miesto plėtra.

„Dabar Kaunas labai išsidriekęs į visas puses. Manome, kad miestas turi augti į viršų ir tankėti, todėl plėtra vyksta visuose gyvenamuosiuose rajonuose“, – aiškino G.Barčauskas.

Kaip perduoti sodo kelią savivaldybei?

Bendrijos nariai susirinkime turi priimti oficialų sprendimą inicijuoti kelių perdavimą savivaldybei.

Taip pat reikia atlikti kadastrinius matavimus, sutvarkyti žemės sklypų ir inžinerinių statinių dokumentus.

[[ge:lrytas:lrytas:44714977]]

Kauno miesto savivaldybė taiko dalinio finansavimo tvarką ir gali kompensuoti 50 procentų patirtų išlaidų už kadastrinius matavimus, teisinę registraciją ir techninių dokumentų rengimą.

Oficialus prašymas teikiamas savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriui. Prašymus gali teikti tik Juridinių asmenų registre registruotos bendrijos.

Kelio, kurį bendrija norėtų perduoti savivaldybei, plotis turi būti ne mažesnis kaip 4,5 metro.

Kelias turi būti išvažiuojamas. Jei tai aklagatvis, jame privalo būti įrengta apsisukimo aikštelė, tinkama 2 ašių sunkvežimiui (iki 9 m ilgio).

Kelias turi kirsti bendrijos teritoriją ir juo gali naudotis ne tiktai tos bendrijos nariai.

Kelias turi turėti sankryžą su vietinės arba valstybinės reikšmės keliu arba su jau savivaldybės valdomu keliu.

Kelias yra pagrindinis kitų bendrijos kelių atžvilgiu.

Atlikus šiuos veiksmus galutinį sprendimą priima specialiai sudaryta komisija. Ji įvertina paraišką, patikrina technines sąlygas ir priima sprendimą dėl gatvės perėmimo ir jos tolesnio remonto.

Pateikė 8 bendrijos

Linas Vasiliauskas

Kauno rajono savivaldybės Kelių ir transporto skyriaus vyriausiasis specialistas

„2025 metais prašymus perduoti savo kelius savivaldybei pateikė aštuonios sodininkų bendrijos – „Neringa“, „Aras“, „Automobilistas“, „Sveikata“, „Pajūris“, „Vasara“, „Bitukas“ ir „Kaspinas“.

Jos yra viena greta kitos Samylų seniūnijoje.

Gatvių perėmimui pritarė specialioji sodininkų bendrijų rėmimo programos komisija, todėl savivaldybė skyrė 350 tūkst. eurų ir sutvarkė šešias – Klevų, Pajūrio, Kazimierų, Gėlininkų, Gėlių ir Lankų gatves, kurios kerta šias sodininkų bendrijas.

Visų gatvių ilgis – 2 kilometrai. Gatvės susijungia su valstybinės reikšmės keliu Vaišvydava–Girionys–Žiegždriai.“

Nesutaria, kas bus šių kelių šeimininkas: dėl to teko net išmontuoti užtvarą