„Volvo Trucks“ žengė dar vieną svarbų žingsnį kurdama autonomiškus sunkvežimius. Ateinančius pusantrų metų savavaldžiai „Volvo FMX“ sunkvežimiai bus bandomi realiomis sąlygomis požeminėse Bolideno šachtose Kristinebergo mieste, šiaurės Švedijoje.
Šiuo bandymu siekiama įsitikinti kaip naujausios technologijos gali prisidėti prie transporto saugumo ir produktyvumo didinimo, dirbant sudėtingomis sąlygomis ir ribotoje erdvėje.
„Bendradarbiaudami su Bolideno šachtų operatoriumi žengiame į naują autonomiškų transporto priemonių vystymo etapą. Tai bus pirmasis kartas pasaulyje, kada savavaldžiai sunkvežimiai bus bandomi realaus darbo po žeme sąlygomis, o surinkti duomenys mums padės siekti išsikelto tikslo – technologijų naujoves paversti praktine nauda mūsų klientams“,- sakė „Volvo Trucks“ prezidentas Claesas Nilssonas.
Autonomiški „Volvo FMX“ sunkvežimiai įvairių pramonės sektorių atstovų susidomėjimo sulaukė jau nuo pat jų oficialaus debiuto šių metų pradžioje.
Tyrimų projektas, kuriame dalyvauja ir šie patvarumu garsėjantys sunkvežimiai, skirtas įrodyti, jog savavaldžiai sunkvežimiai gali reikšmingai pagerinti transporto efektyvumą bei produktyvumą. Tai ypač aktualu dirbant šachtose ar kitoje geografiškai apribotoje aplinkoje, kurioje sunkvežimiai didžiąją laiko dalį juda tais pačiais, iš anksto žinomais, maršrutais.
Autonomiška sistema sukurta standartinio sunkvežimio pagrindu
Požeminiuose bandymuose bus naudojami standartiniai „Volvo FMX“ sunkvežimiai, papildyti autonomišką veiklą garantuojančia įranga. Sunkvežimiuose montuojami radarai ir lazeriniai jutikliai.
Iš pradžių, naudojant tą patį sunkvežimį, kompanijos inžinieriai nuskenavo šachtos geometriją ir sukūrė detalų maršruto žemėlapį. Vėliau ši informacija bus naudojama reguliuojant vairo padėtį, pavarų perjungimą ir sunkvežimio greitį.
Be abejo, kiekvieną kartą įveikdamas trasą sunkvežimis nuolat skenuoja aplinką ir optimizuoja savo veiklos parametrus bei judėjimo trajektoriją.
Optimizuota logistika didina produktyvumą
Autonomiškuose sunkvežimiuose naudojama technologija leidžia optimizuoti logistikos procesus šachtoje visiškai kitaip nei tai buvo daroma iki šiol.
Sunkvežimiai gali judėti be sustojimo, o dėl tikslaus maršruto planavimo ir pastovaus greičio – procesą galima organizuoti taip, kad nesusidarytų spūstys. Tai leidžia gerokai sutrumpinti pakrovimo ir iškrovimo operacijų laiką.
Be to, atliekant sprogdinimo darbus sunkvežimių vairuotojams tekdavo ilgokai gaišti prastovose, laukiant kol išsisklaidys pakilusios dulkės, tuo tarpu savavaldžiai sunkvežimiai puikiai orientuojasi ir esant minimaliam matomumui.
Tai reiškia, kad kiekvieną sunkvežimį galima panaudoti kur kas efektyviau, o per savo pamainą jis gali įveikti maršrutą daugiau kartų. Savavaldžiai sunkvežimiai taps integralia visos šachtos gamybos proceso dalimi. Tolygesnis transporto srautas ir pastovesnis greitis taip pat leis sumažinti degalų sąnaudas bei agregatų dėvėjimąsi.
Autonomiški sunkvežimiai – ne tik savavaldžiai
Autonomiški sunkvežimiai turi būti mažų mažiausiai tokie pat saugūs bei patikimi kaip ir vairuojami žmonių.
Pastebėję kliūtį jie automatiškai sustos ir apie tai praneš transporto valdymo centrui. Kiekvieną sunkvežimį supančią zoną nuolat seka bent du iš šešių sistemos jutiklių, todėl net ir įvykus gedimui sunkvežimio kontrolę gali perimti operatorius esantis transporto valdymo centre.
Bandymai, kuriuose dalyvaus savavaldžiai sunkvežimiai yra platesnio tyrimų projekto, kuriuo „Volvo Trucks“ tiria kaip dar labiau padidinti sunkvežimių autonomiškumą, dalis.
Tam padeda ir kai kurios įprastuose sunkvežimiuose naudojamos sistemos: pavyzdžiui – adaptyvioji pastovaus važiavimo greičio kontrolės sistema (ACC).
Nors savavaldžiai sunkvežimiai kai kuriose srityse, tokiose kaip kalnakasybos pramonė palaipsniui bus matomi vis dažniau ir dažniau, bendrojo naudojimo keliuose sutinkamuose sunkvežimiuose svarbiausias užduotis ir toliau atliks vairuotojai.
