Po milžiniško kainų šuolio įvedus eurą naudoti automobiliai buvo ėmę labai sparčiai brangti, o žiemą vidutinė naudoto automobilio kaina buvo pakilusi net iki 3,8 tūkst. eurų.
Kainos leidžiasi iš aukštumų
Tačiau jau trečią ketvirtį iš eilės naudoti automobiliai pinga. Metų pradžioje iki neregėtų aukštumų pakilusi automobilių kaina per antrąjį ketvirtį nukrito iki 3,6 tūkst. eurų, o liepos-rugsėjo mėnesiais sumažėjo dar šimtu eurų – iki 3,5 tūkst. ribos.
„Stebėjome, kaip įvesta nauja valiuta šokdino automobilių pardavėjus apvalinti kainas. Automobilių brangimą galima rišti ir su šiek tiek pabrangusiomis servisų paslaugomis, tačiau pirkėjų 400 eurų šuolis netenkino ir vidutinė kaina, pakopa po pakopos, grįžta prie 2015 metų pirmojo ketvirčio rezultato“, – dirbtinį vidutinės naudotų automobilių kainos pakylėjimą aiškino autoplius.lt plėtros vadovas Matas Buzelis.
Artėjanti žiema gali automobilių kainas dar labiau sumažinti, taigi vairuotojams artėja palankiausias metas įsigyti kitą automobilį.
Šaltuoju sezonu dauguma vairuotojų ieško kitokių automobilių, nei pavasarį ar vasarą. Žmones ima labiau dominti keturiais ratais varomi modeliai, taip pat dideliu privalumu tampa žieminių padangų komplektas.
Kaip pastebėjo nemokamų skelbimų portalo rinka.lt vadovas Gediminas Dijokas, tai gali dar labiau sumažinti kitų automobilių kainas.
„Jei ieškote automobilio ne keliems mėnesiams, o ilgesniam laikui, šaltasis sezonas yra palankus metas. Be žieminių padangų komplekto parduodami automobiliai rudenį atpinga, o vėsus ir drėgnas oras išryškina automobilio trūkumus, todėl galima ir aiškiau matyti, ką perkate, ir daugiau nusiderėti“, – pastebėjo jis.
M.Buzelio skaičiavimais, vidutinė naudotų automobilių kaina Lietuvoje gali keistis dar 100-200 eurų.
„Staiga šoktelėjusi kaina galėjo būti neteisingo apvalinimo po euro įvedimo pasekmė, nes realių priežasčių automobiliams brangti nėra“, – tvirtino jis.
Sandorių – kaip niekad daug
Nepaisant aukštų kainų, šįmet lietuviai perka kaip niekad daug automobilių.
Bendras sandorių skaičius pasiekė bene geriausią rodiklį per pastaruosius aštuonerius metus.
„Kol kas rekordiniais metais pagal sandorių skaičių galime vadinti 2014-uosius, kai per metus buvo įvykdyta 392,9 tūkst. automobilių sandorių. Šių metų prognozės – optimistinės. Jeigu grafikas išliks stabilus, o priežasčių jam nukrypti išties nėra, 2016-ųjų pabaigoje pranoksime užpernai pademonstruotus rodiklius ir pasieksime įspūdingą 400 tūkst. sandorių skaičių“, – situaciją paaiškino M.Buzelis.
Per 2016-ųjų trečiąjį ketvirtį šalyje buvo įvykdyta 106 tūkst. automobilių sandorių. Pastebimai (7,1 proc.) augo ne tik vietinių sandorių skaičius (65,9 tūkst.), bet ir iš užsienio įvežtų naudotų automobilių sandoriai. Pastarųjų padaugėjo 10,8 proc., iki 34,5 tūkst.
Tačiau reikėtų nepamiršti ir naujų automobilių pardavimų, kurių per šių metų liepos – rugsėjo mėnesius daugėjo 15,4 proc. Šalies kelius papildė 5,6 tūkst. naujų automobilių.
Renkasi senus automobilius
„Barometro“ duomenimis, Lietuvos automobilių parką šių metų trečiąjį ketvirtį papildė dar viena senų transporto priemonių banga.
„Tikriausiai visi žinome tą posakį: sena meilė nerūdija. Lygiai taip pat nerūdija ir statistinio Lietuvos vairuotojo meilė senam automobiliui. Iš 34,5 tūkst. iš užsienio įvežtų naudotų automobilių didžiausia ir vėl buvo 11-15 m. amžiaus grupės transporto priemonių dalis.
Tokių transporto priemonių gausą paaiškinti nesunku – lietuviai mėgsta tokius automobilius, kuriuos galima parduoti greitai ir pelningai. Žinoma, tai skatina rinkos aktyvumą, tačiau Lietuvos automobilių parkui daro sunkiai atstatomą žalą“, – tvirtino M.Buzelis.
Net Latvija, anot specialisto, sugebėjo pereiti prie 6-10 m. amžiaus automobilių, nors ir jų rinkos dalis vos keliais procentiniais punktais skiriasi nuo senesnės, 11-15 m. amžiaus kategorijos.
Žvelgiant į visas Baltijos šalis, labiausiai į akys krinta į iš užsienio įvežtų 1-5 m. amžiaus automobilių kiekius kiekvienoje valstybėje. „Lietuvoje jų rinkos dalis sudaro tik 8,5 proc., o Latvijoje ir Estijoje atitinkamai du bei tris kartus daugiau – 17,7 bei 26,6 proc. Estija su akivaizdžiai jaunesniu autoparku rodo vakarietišką pavyzdį“, – skaičiavo pašnekovas.
Renkasi senesnius, bet prabangesnius
Remiantis „Barometro“ duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos naujų automobilių markių penketuke įvyko gana svarbūs pokyčiai. Nors ir pirmoje vietoje ir toliau dominuoja didžiąją savo parduotų transporto priemonių dalį reeksporuojantys „Fiat“, iš antrosios vietos buvo išstumtas tautos pamėgtas „Volkswagen“ prekinis ženklas.
„Net 48,5 proc. automobilių pardavimų šuolis lėmė, kad „Toyota“ pardavė gerokai daugiau naujų modelių nei VW. Ir to tikrai nereikėtų rišti su prieš metus visą automobilių pramonę sukrėtusiu „Dieselgate“ skandalu. Visi puikiai žino, kad taršos emisijos Lietuvoje kol kas nesvarbios“, – pokyčius argumentuoja ekspertas.
Pasak M.Buzelio, vis dažniau jaučiami pokyčiai ir naudotų automobilių rinkoje, tačiau čia link aukštesnių pozicijų kyla prestižinių automobilių gamintojai. Pagal sandorius vidinėje rinkoje, labiausiai augo „Audi A6“ (+29,8 proc.) bei 3 serijos BMW (+17,5 proc.) modelių pardavimai.
„Kartu tai yra ir seno automobilių parko problema – žmonės atsisako keliais metais naujesnių, ekonominės klasės automobilių ir sėda į senesnius, tačiau prabangesnius modelius“, – tvirtina M.Buzelis.
Po truputį keičiasi ir degalų tipo pasirinkimas – vis daugiau naujų automobilių nuperkama su benzininiais varikliais. Trečiąjį ketvirtį užfiksuoti duomenys parodo, kad Lietuvoje nuperkama 47,9 proc. automobilių su benzininiais varikliais.
Domina elektromobiliai
Dyzelinių automobilių rinkos dalis šiek tiek mažesnė – siekia 46,7 proc., o likusią 5,4 proc. dalį užima alternatyviais degalais varomi (su dujomis, etanoliu maitinamais varikliais, hibridiniai arba elektriniai) automobiliai.
„Per trečiąjį ketvirtį į Lietuvą įvežta 50 naudotų elektromobilių – 6 kartus daugiau nei į Latviją ir Estiją kartu sudėjus“, – teigė M.Buzelis.
Anot eksperto, augantis elektromobilių skaičius parodo, kad šalies vairuotojai teigiamai vertina automobilių pramonės evoliucijos kryptį. „Ateityje tokių automobilių turėtų daugėti eksponentiškai, ypač – kai dyzelinių automobilių gamintojų produkciją pradės riboti dar griežtesni „Euro“ taršos emisijų standartai. Tai gali suduoti skaudų smūgį tiems koncernams, kurių automobilių pardavimai yra paremti būtent dyzeliniais varikliais“, – elektromobilių paklausos augimą komentavo jis.
