Infrastruktūra – ne visur
Didžiausias pokytis šių metų elektromobilių varžybose, palyginti su ankstesnėmis, yra infrastruktūra. 2015–2017 metais dešinėje kelio Vilnius–Palanga pusėje būdavo vos viena greitojo įkrovimo stotelė (Vievyje), laikiną organizatoriai įrengdavo Kryžkalnyje.
Šiemet jų – net šešios, visos jos išdėstytos maždaug kas 50 kilometrų. Dar penkios stotelės yra kairėje kelio pusėje, tad elektromobilių varžybų dalyviams grįžti iš Palangos į Vilnių taip pat nebuvo sudėtinga.
„Stotelių tankis visame kelyje yra idealus, dalyviams tikrai yra iš ko pasirinkti. Tačiau joms jau šiandien trūksta galingumo – prie stotelės greitam įkrovimui galima prijungti tik vieną elektromobilį.
Nereikia net varžybų, kad prie jų susidarytų eilės. Pavyzdžiui, stotelė prie Kauno beveik visada yra užimta. Krovimo laikas nėra ribojamas, tad kokia „Tesla“ gali stovėti ir dvi valandas, kol jo baterija bus papildyta.
Ką tuomet daryti pro šalį keliaujančiam žmogui, kurio elektromobilio baterija išseko?“ – klausia varžybų organizatorius Darius Grinbergas.
Net jeigu vieno krovimo laikas būtų ribojamas, pavyzdžiui, iki pusvalandžio (taip nustatyta prie kai kurių prekybos centrų), eilės vis tiek susidarytų.
Vieną elektromobilį greitai įkrauti galinčios stotelės, anot D. Grinbergo, turėtų būti įrengiamos prie viešbučių, prekybos centrų ir kitose miesto vietose, kuriose nesunku rasti alternatyvų baterijos papildymą.
Magistraliniuose keliuose negelbėja net ir užimtumą rodančios mobiliosios programėlės: jeigu dabar stotelė laisva, tai dar nereiškia, kad ji tokia bus po minutės.
Elektromobilių skaičius Lietuvoje artėja prie tūkstančio, o pastaruoju metu jis auga labai sparčiai. Todėl viešoji infrastruktūra, kuri būtų buvusi puiki prieš 2–3 metus, šiandien yra tik patenkinamo lygio.
Atskira tema yra miestai – kai kurie yra pasirengę priimti elektromobilius, tačiau kiti juos tarsi atstumia.
Druskininkuose, Tauragėje ir netgi Nidoje, kurioje nėra paprasta rasti daug elektros energijos, įrengtos greitojo įkrovimo stotelės.
Tačiau Palangoje, kur elektromobilius vairuojantys žmonės lankosi tikrai dažniau, jų nėra. Netgi viešbučiuose dažniausiai siūlomas tik buitinis elektros lizdas, seno „Nissan Leaf“ bateriją pildantis keliolika valandų, o naujojo – bene parą.
Kelionės įmanomos su visais
Kai kurie elektromobiliai varžybose teigiamai nustebino. Pavyzdžiui, „Kia Soul EV“ 2015 metų varžybose nuo Vilniaus iki Palangos savivaldybės nuvažiavo per 5 val. 27 min., o šiemet užtruko 52 min. trumpiau.
Automobilis tas pats, ekipažo nariai abu kartus buvo patyrę elektromobilių vairuotojai, vienintelis pokytis – platesnė infrastruktūra.
„Net ir „Volkswagen e-Up!“, kurio teorinis nuvažiuojamas atstumas vos viršija 100 kilometrų, be vargo atvyko į Palangą.
Tad galima drąsiai teigti, jog tiek nauji, tiek seni elektromobiliai gali laisvai važiuoti pagrindiniu Lietuvos keliu ir be problemų pasiekti pajūrį“, – sako D. Grinbergas.
Kartu su elektromobiliais į trasą pajudėjo ir dyzelinis visureigis. Jo tikslas buvo visur važiuoti leistinu greičiu, vieną kartą sustoti išgerti kavos ir užfiksuoti orientacinį laiką.
Tai buvo 3 val. 46 min. – vos 25 min. greičiau nei varžybų nugalėtojų, „Spark“ komandos „Nissan Leaf“. Jiems tereikėjo vieną kartą papildyti baterijų atsargas, po pusvalandžio pertraukos jie be problemų nulėkė iki finišo.
Tad geriausias kelionės elektromobiliu receptas – važiuoti kiek mažesniu nei leistinu greičiu, tačiau ne lėčiau už sunkvežimius. Vieną kartą sustoti papildyti baterijų, o per pusvalandį užkąsti bei išgerti kavos.
Jeigu elektromobilis – „Hyundai Ioniq“, „Kia Soul EV“, pirmos kartos „Nissan Leaf“ ar „Volkswagen e-Golf“, tai tektų daryti du kartus, jei „Volkswagen e-Up!“ – tris.
Daugelis į Lietuvą atgabenamų naudotų „Tesla“ automobilių tokį atstumą galėtų įveikti nesustoję, tačiau jų vidutinis greitis turėtų būti nedidelis.
Tobulėjimo tempas stebina
„Elektromobiliams reikia pasiekti išmaniųjų telefonų lygį. Prieš trejus metus įsigytas išmanusis šiandien yra greitas, fotografuoja gerai ir atlieka kitas funkcijas.
Prieš penkerius ar šešerius metus nusipirktas telefonas pasendavo per metus ir būtent tokia situacija šiuo metu yra elektromobilių rinkoje“, – pasakoja D. Grinbergas.
Pirmasis „Nissan Leaf“, lyginant su šiemet pasirodžiusiu antros kartos modeliu, atrodo prastai ne tik dėl išvaizdos, bet ir technologijų: viena įkrova nuvažiuojamas atstumas skiriasi dvigubai.
Net ir pernai ar užpernai rinkoje pasirodę elektromobiliai, šalia naujausių modelių, atrodo gerokai senstelėję. Dar šiemet Lietuvoje turėtų debiutuoti „Hyundai Kona Electric“, kuris turėtų viena įkrova įveikti apie 400 kilometrų, bei „Jaguar I-Pace“ (500 kilometrų rida).
Šalia jų 2013 metais pasirodęs „Volkswagen e-Up!“ ir jo 165 kilometrų teorinis nuvažiuojamas atstumas atrodo juokingai.
Todėl šiandien įsigytas 4–5 metų amžiaus elektromobilis, nors juo ir galima naudotis mieste bei keliauti po Lietuvą, daugeliu savybių smarkiai atsilieka nuo naujausių modelių.
Galima numanyti, kad šiemetiniai modeliai po penkerių metų taip pat juokingai atrodys prieš pasirodysiančius 2023 metais.
„Prieš šias varžybas buvo abejojančių dėl distancijos, neva atstumas nuo Vilniaus iki Palangos jau nebeįdomus, nes nauji elektromobiliai gali įveikti jį nesustoję.
Praktika parodė, kad realus važiavimas skiriasi nuo teorijos, tad dar bent dvejus metus važiuojant iš Vilniaus į Palangą intrigos nepritrūks.
Kol joks elektromobilis negalės visos distancijos įveikti važiuodamas didžiausiu leistinu greičiu, tol kito maršruto ieškoti nereikės“, – įsitikinęs elektromobiliu varžybų „Įsikrauk su „Energijos tiekimu“: Vilnius–Palanga“ organizatorius D. Grinbergas.
