Vidutiniškai už naudotą automobilį lietuviai moka 3,6 tūkst. eurų, nors bankininkai tvirtina, kad žmonės stipriai nuvertina savo galimybes ir galėtų važinėti gerokai naujesnėmis mašinomis.
Gali išleisti gerokai daugiau
Ketvirtąkart apskaičiavę automobilių įperkamumo indeksą, banko ekspertai tvirtino, kad vidutinį darbu užmokestį gaunantis ir kitų finansinių įsipareigojimų neturintis vairuotojas galėtų įsigyti automobilį lizingu už 10,9 tūkst. eurų, o šeima – už 21,8 tūkst. eurų .
Ekonomistas Tadas Povilauskas pastebėjo, kad automobilių įperkamumas ryškiai padidėjo ir kalbant apie vieno žmogaus perkamą automobilį, ir apie transporto priemonę šeimai. Jiems galimos išlaidos atitinkamai išaugo 800 ir 1,6 tūkst. eurų.
Pasak jo, didžiausią įtaką tam turėjo augantys atlyginimai – per pirmąjį metų ketvirtį algos „į rankas“ Lietuvoje paaugo 8,6 proc., o Vilniuje – net 9,2 proc.
Apie 1500 eurų „į rankas“ gaunanti šeima, neturinti kitų finansinių įsipareigojimų, galėtų įsigyti automobilį už 21,8 tūkst. eurų. Už tiek išeina naujas vidutinio dydžio automobilis, kuriam galima pasirinkti ir šiek tiek papildomos įrangos.
Ši suma apskaičiuojama laikant, kad žmogus ar du asmenys šeimoje uždirba po vidutinį atlyginimą, turi 15 proc. perkamo automobilio kainos ir sudaro lizingo sutartį 5 metams su 5 proc. metine palūkanų norma, o įmoka neviršija 25 proc. asmens ar šeimos pajamų.
Laikosi įpročio
T.Poviliauskas tvirtino, kad iš esmės, nepaisant augančių algų, žmonių elgsena praktiškai nesikeičia – naudotą automobilį vairuotojai perka už maždaug 3,6 tūkst. eur, o naują – už 21,5 tūkst. ir ši suma praktiškai nesikeičia jau trejus metus.
Žiūrint į 5 metų duomenis matyti, kad 11-15 metų amžiaus automobilių kiekis Lietuvoje praktiškai nesikeičia, bet naujų automobilių Lietuvos autoparko sudėtyje padaugėjo net dvigubai, lyginant su 2013 metais. Tuomet jie sudarė 9 proc. visų šalyje parduodamų automobilių, o dabar – net 19 proc.
Ekonomistas Saulius Mickus pastebėjo, kad naujų ar apynaujų automobilių lietuviai vis dar nenuperka tiek, kiek prieš krizę, nors algos buvusį lygį jau peraugo. „Galbūt žmonės išmoko krizės pamoką ir nebeperka nereikalingo, prabangaus turto“, – spėjo vieną iš priežasčių jis.
Specialisto teigimu, pirkėjai nesirenka nei maksimaliaus lizingo sutarties laiko, nei maksimalių galimų sumų. Dauguma elgiasi gana konservatyviai ir nebando viršyti savo galimybių.
T.Poviliauskas spėjo, kad besitęsiant geriems laikams, žmonių lūkesčiai gali augti ir vairuotojai gali imti rizikuoti išleisti daugiau pinigų automobiliui, bet kol kas tokio elgesio dar nematyti.
Ištikimi vokiečiams
Geriausiai parduodami naudoti automobiliai Lietuvoje nepasikeitė nuo pernai. Tai – išimtinai vokiški modeliai. O besirenkantys naują automobilį dažniausiai perka miesto visureigius.
Populiariausiųjų penketukas:
„Volkswagen Passat“
„Audi A6“
„Volkswagen Golf“
5 serijos BMW
„Audi A4“
Geriausiai parduodami nauji modeliai:
„Toyota RAV4“
„Škoda Octavia“
„Volkswagen Tiguan“
„Nissan Qashqai“
„Kia Sportage“
Banko ekspertų teigimu viena iš labiausiai vairuotojus dominančių temų yra „dieselhate“ – dyzeliniams automobiliams numatomi įvairūs apribojimai.
Iš 1,6 mln. Lietuvoje registruotų transporto priemonių, net milijonas yra dyzeliniai. Tuo tarpu hibridų yra vos apie 11 tūkst., o elektromobilių – apie 800.
Bet naujus automobilius perkantys žmonės vis dažnaius renkasi benzininius modelius – jie sudaro du trečdalius visų nuperkamų naujų modelių, taip pat daugėja hibridų, o dyzeliniai modeliai sudaro vos ketvirtadalį.
