Jungtinė Lietuvos žurnalistų autoklubo narių ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių inžinerijos katedros mokslininkų komanda patikrino, kiek efektyvios šiųmetiniame konkurse „Lietuvos metų automobilis 2019“ dalyvaujančių mašinų stabdymo sistemos.
Reakcijos laikas kinta
Koks ilgas bus automobilio stabdymo, kelias priklauso ne tik nuo stabdžių diskų dydžio bei medžiagų, iš kurių pagamintos stabdžių trinkelės, sudėties, automobilio aerodinamikos, padangų, kelio dangos, bet ir vairuotojo elgsenos.
Šiame bandyme daug kintamųjų buvo suvienodinti: visi automobiliai buvo apauti naujomis žieminėmis „Continental“ padangomis, o visus vairavo vienas žmogus – „Lietuvos metų automobilio 2019“ rinkimų komisijos narys Renaldas Gabartas.
Reakcija yra ypatingai svarbi kalbant apie eismo saugumą.
Visuomet prireikia šiek tiek laiko, kol kliūtį pamatęs žmogus supranta, kad jos neapvažiuos ir privalo sustoti. Tai vadinama reakcijos laiku, kuris skiriasi priklausomai nuo žmogaus amžiaus, savijautos ir to, ką jis vairuodamas veikia.
Jei vairuotojas užsiima pašaliniais darbais jo reakcija neišvengiamai bus ne standartinė 1 sekundė, bet kur kas lėtesnė.
Tai reiškia, kad kol bus paspaustas stabdžių pedalas ir jie pradės veikti, automobilis nuriedės gerokai toliau.
Tas pats atsitiks, jei netaisyklinga sėdėsena prie vairo prireikus neleis maksimalia jėga nuspausti į stabdžių pedalo.
Atliekant stabdžių sistemų efektyvumo tyrimą, reakcijos laikas nebuvo matuojamas – visas dėmesys sutelktas įsibėgėjimui iki maždaug 90-95 km/val. greičio.
Siekiant tikslumo greitis buvo nustatomas pagal GPS prietaisų parodymus.
Tai buvo kartojama 4-5 kartus su kiekvienu automobiliu nedidelio eismo intensyvumo kelio ruože tarp Grūto ir Viečiūnų gyvenviečių.
Matuojamas pagreitis
VGTU automobilių inžinerijos katedros docentas dr. Vidas Žuraulis fiksavo pagreitį su specialiu prietaisu.
Skirtingai nuo bandymų „Nemuno žiede“, šiuo aparatu buvo matuojama stabdymo kelio ilgis, stabdymo trukmė ir lėtėjimo pagreitis.
Be to, prie automobilio stiklo tvirtinamas įrenginys fiksavo tikslų greitį, kuriuo buvo judama prieš pradedant stabdyti.
Komentuodamas eksperimento rezultatus mokslininkas akcentavo, kad jie iš esmės atitiko turėtus lūkesčius.
„Sausas asfaltas ir maždaug 7 laipsnių šiluma šįkart leido pademonstruoti kiek geresnius rodiklius nei pernai, tačiau fizikos dėsniai dėl to nepasikeitė.
Masyvesnį automobilį sustabdyti reikia kur kas daugiau pastangų.
Todėl rinkimuose dalyvaujančių „B“ segmento hečbekų ar kompaktinės klasės miesto visureigių stabdymo kelias buvo toks pat geras, kaip ir milžiniškus 21 – 22 colių diametro ratus mūvinčių, todėl didesnį kontaktinį plotą su kelio danga turinčių automobilių“, – pastebėjo dr. V. Žuraulis.
Kaip tik todėl inžinieriai labai tiksliai nurodo, kokias padangas reikėtų naudoti konkrečiam modeliui.
Improvizacijos – tiek mažesnės ir siauresnė, tiek didesnės ir platesnės padangos – gali suklaidinti stabdžių sistemos darbą kontroliuojančią elektroniką, o drauge komplikuoti galimybes laiku sustoti.
Geriausias – pigiausias
Šįkart stabdžių egzaminą geriausiai išlaikiusiu buvo pripažintas mažiausią bazinę kainą turintis rinkimų dalyvis – „Dacia Duster“.
Judant maždaug 95 km/val. greičiu jo stabdymo kelias siekė 37-38 metrus, tačiau lėtėjimo pagreitis buvo pats didžiausias – 10,32 metrai per sekundę kvadratu.
Būtent šį rodiklį mokslininkai laiko svarbiausiu vertinimo kriterijumi, leidžiančiu palyginti skirtingų techninių charakteristikų automobilius.
Antrą geriausią rezultatą – 10,25, pademonstravo BMW X5, o trečią – 10,22 metrai per sekundę kvadratu – „Suzuki Swift Sport“.
Sunkiausia sustoti buvo masyvias baterijas besivežiojantiems elektromobiliams „Nissan e-NV200“ bei „Jaguar I-Pace“.
Jų rezultatai atitinkamai buvo 8,11 ir 8,59 metrai per sekundę kvadratu, o stabdymo kelio ilgis – 43,28 ir 41,07 metrai.
Iš bandymuose dalyvavusių automobilių 40 metrų erdvės visiškam sustojimui nepakako 8 modeliams.
Testuojamus automobilius vairavęs Lietuvos žurnalistų autoklubo narys R. Gabartas taip pat atkreipė dėmesį, kad keletas mašinų ekstremalaus stabdymo metu neišlaikė tiesios judėjimo trajektorijos.
T. y. kairės ir dešinės pusės ratai stabdė šiek tiek skirtinga jėga.
Tikėtina, kad ilgesnės eksploatacijos metu toks disbalansas dėl ne vienodai besidėvinčių trinkelių išryškėtų dar labiau.
Šiuos dalykus rekomenduojama pasitikrinti bent kartą metuose, nelaukiant privalomosios techninės apžiūros termino pabaigos.
„Lietuvos metų automobilio 2019“ konkurso stabdymo testų rezultatai:
Automobilis, lėtėjimo pagreitis (metrais per sekundę kvadratu)
„Audi A6“, 8,86,
„Adui A7“, 9,95,
„Aidi Q7“, 9,62,
BMW X2, 9,06,
BMW X4, 9,42,
BMW X5, 10,25,
„Citroen Berlingo“, 9,20,
„Dacia Duster“, 10,32,
„Ford Focus“, 9,43,
„Honda Civic“, 8,99,
„Honda CR-V“, 9,17,
„Jaguar I-Pace“, 8,59,
„Kia Ceed SW“, 8,93,
„Kia Optima“, 9,51,
„Kia Sportage“, 9,55,
„Mazda6“, 9,53,
„Mercedes-Benz“ A klasė, 9,21,
„Mercedes-Benz“ C klasė, 9,58,
„Nissan e-NV200“, 8,11,
„Nissan Leaf“, 9,05,
„Peugeot 508“, 8,80,
„Peugeot Rifter“, 9,05,
„Seat Arona“, 9,06,
„SsangYong Rexton“, 8,88,
„Subaru XV“, 9,45,
„Suzuki Ignis“, 8,73,
„Suzuki Swift Sport“, 10,22,
„Volkswagen Touareg“, 9,68,
„Volkswagen T-Roc“, 8,95.
