Prabangių automobilių pirkėjai turi būdą, kaip ramia sąžine nemokėti taršos mokesčio

Nuo 2018 metų rugsėjo visi nauji Europos Sąjungoje parduodami automobiliai turėjo atitikti ne tik senuosius NEDC, bet ir naujuosius WLTP bei RDE degalų sąnaudų bei taršos matavimų standartus. 

 BMW 530e – naujausiuose WLTP testuose pasiekė 49 g/km CO2 rodiklį, todėl taršos mokesčio už šį prabangų modelį mokėti nereikės.<br> Gamintojo nuotr.
 BMW 530e – naujausiuose WLTP testuose pasiekė 49 g/km CO2 rodiklį, todėl taršos mokesčio už šį prabangų modelį mokėti nereikės.<br> Gamintojo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Oct 29, 2019, 6:53 AM

Daugybė automobilių modifikacijų kurį laiką apskritai nebuvo tiekiamos, o kai kurios savo galimybėmis nuvylė klientus – dalis atnaujintų dyzelinių variklių nebepasižymi dideliu ir anksti pasiekiamu sukimo momentu bei turi didelį vėlavimą į akceleratoriaus paspaudimą. 

Tačiau pernai įsigaliojęs standartas neturėjo įtakos hibridiniams automobiliams – nei jų degalų sąnaudoms, nei variklių našumui.

Pardavimai stiebiasi aukštyn

Hibridinių automobilių pradininke visame pasaulyje yra „Toyota“ – pirmasis serijinės gamybos „Prius“ pasirodė dar 1997 metais. 

Prabangių automobilių segmente ši naujovė buvo pristatyta tik gerokai ištobulinus technologiją – pirmasis hibridinis „Lexus RX 400h“ pasirodė 2005-aisiais, o praėjus dar keleriems metams japonų pėdomis pasekė ir didieji Europos automobilių gamintojai. 

Šiandien kone kiekvienas gamintojas savo gamoje taip pat turi tokį automobilį, o jų dar neturintys skuba tokius kurti. 

Tą daryti skatina ne viena priežastis, kurias geriausiai iliustruoja pardavimo duomenys: remiantis Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) statistika, 2019 m. antrą ketvirtį ES hibridinių automobilių pardavimai, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo 27,6 proc. (iki 471 tūkst.), o dyzelinių – mažėjo 17,2 proc. (iki 2,574 mln.). 

Bendro kiekio skirtumas vis dar didelis, tačiau tendencija – daugiau nei akivaizdi. 

Ir ji tęsiasi ne tik šiemet – pavyzdžiui, dar 2015 metais 51,5 proc. naujų automobilių pardavimo Europoje sudarė dyzeliniai modeliai, o hibridiniai – 2,7 proc.

2018-aisiais šie skaičiai gerokai pakito – dyzelinių teliko 35,9 proc., o hibridinių išaugo iki 5,8 proc.

Žiūrint tik į prabangių automobilių statistiką, hibridų populiarėjimas – dar akivaizdesnis. 

2013 metais dyzeliniai automobiliai sudarė 57,4 proc. visų naujų modelių pardavimo Europoje, o hibridiniai – 1,7 proc. 2018 metais situacija buvo visiškai kita – dyzeliniai tesudarė 42,03 proc., o hibridiniai – 15,71 proc.

Mokesčiai nesgąsdina

Taršos mokestį numatoma įvesti ir Lietuvoje, jį sumokėti reikėtų pirmą kartą registruojant automobilį. 

Remiantis šiuo metu skelbiamais preliminariais taršos mokesčio dydžiais, hibridinius automobilius planuojantys įsigyti vairuotojai gali nesijaudinti – naujasis mokestis jų nepalies išvis arba susimokėti teks tik minimalią sumą.

Pavyzdžiui, kompaktinį 130 AG hibridinį „Lexus CT 200h“ įsigijęs žmogus taršos mokesčio nemokės – šio automobilio anglies dioksido (CO₂) emisija siekia 115 g/ km pagal naująjį realaus važiavimo WLTP ciklą. 

Vidutinio dydžio 223 AG variklį turinčiam sedanui „Lexus IS 300h“ būtų taikomas minimalus benzinu varomų automobilių 40 eurų taršos mokestis (jo CO2 emisija – 133 g/km), o 180 AG pasiekiančiu 1,8 l variklio dyzelinio modelio savininkui reikėtų susimokėti jau 170 eurų.

Hibridinių automobilių privalumai atsiskleidžia ne tik mažesniuose automobiliuose, bet ir visureigiuose.

„Lexus RX 450h“ su 313 AG pasiekiančiu V6 hibridiniu varikliu savininkui valstybės biudžetą reikėtų papildyti 160 eurų suma, o „Audi Q7“ visureigio su 386 AG pasiekiančiu dyzeliniu varikliu – jau 320 eurų.

Patrauklus pasiūlymas mėgstantiems prabangą gali būti ir naujos kartos BMW 530e. 

250 AG galios hibridinė jėgainė su įkraunamomis baterijomis vien elektra gali nuvažiuoti apie 50 kilometrų atstumą, o WLTP testuose CO2 emisija siekė 49 g/km. 

Taigi registracijos mokesčio nereikėtų mokėti, tačiau bazinės komplektacijos modelio kaina prasideda nuo 60 tūkst. eurų.  

Šie metai gali būti vadinami taršos mokesčio metais ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. 

Žemyno vyriausybės, kuriose taikomas toks mokestis, turi iki 2020 metų balandžio atnaujinti jo formulę ir perskaičiuoti taršą pagal naująjį WLTP standartą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.