Profsąjungų rūmų plytas, betoną, perdangų detales specialioje aikštelėje smulkina pastatą griaunančios įmonės „Vaidva“ technika.
Bendrovės „Vaidva“ Vilniaus padalinio vadovas Edvinas Pukinskas pasidžiaugė, kad Profsąjungų rūmai nebuvo labai sudėtingas objektas.
Paaiškėjo, kad šio pastato konstrukcijos beveik vien tik iš plytų ir betono, jose yra labai nedaug metalo.
Nors baimintasi, kad griaunant pastatą kils dulkių, jų pavyko išvengti, todėl nesulaukta aplinkinių gyventojų skundų.
Visas pastatas – plytų
Iš Profsąjungų rūmų sienų bus pagaminta įvairių frakcijų skaldos: 4 milimetrų, 4–24 milimetrų ir 24–60 milimetrų.
Priklausomai nuo to skirsis ir naudojimo būdas. Smulkesnė skalda tiks ir šaligatvių pagrindui, tačiau daugiausia jos nukeliaus keliams tiesti.
E.Pukinskas stebėjosi, kad statant Profsąjungų rūmus sunaudota tiek mažai metalo. Jo būta tik perdangose. Išmūrytas net rūsys, jame nebuvo gelžbetonio.
Griovėjus nustebino ir rūmų kolonos. Nors manyta, kad jos betoninės, paaiškėjo, kad yra sumūrytos iš plytų. Pastatui buvo daugiausia naudojamos geltonos plytos, kurios greitai trupa.
„Specifinių elementų – atraminių sienų, gelžbetoninių kolonų – nebuvo. Tai mus nustebino.
Galbūt tais laikais plytos buvo pigesnės nei kitos statybinės medžiagos, todėl iš jų viskas ir buvo mūrijama“, – spėjo E.Pukinskas.
Ar problemų nekels atsivėrusi slėptuvė, kurios sienos mažiausiai pusmetrio storio? „Vaidvos“ specialistams ji taip pat nepasirodė sudėtinga. Be to, sutartyje jos visos ir nenumatyta išgriauti.
Mat dar iki galo neaiškus ant Tauro kalno iškilsiančios koncertų salės projektas, kokie bus atliekami žemės darbai.
Dulkių debesys nepakilo
Specialistai stengėsi, kad pastatas griūtų į vidų. Jie griovimo darbams pasirinko rudenį, kad dulkės mažiau vargintų aplinkinių namų gyventojus.
Griauti Profsąjungų rūmus buvo galima jau vasarą, tačiau savivaldybė siūlė palūkėti.
E.Pukinskas pasidžiaugė, kad dulkių nebuvo, nors griaunant beveik nelijo. Kad sumažintų dulkių debesis, griovėjai buvo pasiruošę vandens žarnas.
Didelis dėmesys vargina
Tai, kad pastatas iš plytų, gerokai palengvino jį griaunančių įmonių „Vaidva“ ir „Statybų kodas“ darbą.
Nereikėjo karpyti gelžbetonio, kurį įveikti kartais būna nelengva. Sutrupinti plytas galinga technika – vieni juokai.
Griovėjai, kraudami statybinį laužą į sunkvežimius, stengiasi jų neperkrauti. Juk jiems tenka važiuoti miesto gatvėmis.
Paklaustas apie sudėtingesnius objektus nei Profsąjungų rūmai E.Pukinskas aiškino, kad per 15 įmonės darbo metų buvo visko. Sunkiausia būna griauti gamyklų korpusus.
Vis dėlto „Vaidvos“ padalinio vadovas pripažino, kad vienu atžvilgiu Profsąjungų rūmai buvo sunkus objektas. Taip nutiko dėl didžiulio susidomėjimo.
Nebuvo dienos, kad vilniečiai ir miesto svečiai nefiksuotų griovimo akimirkų. Pasitaikė, kad kai kurie mėgindavo net patekti į teritoriją. Tada darbo tekdavo imtis apsaugininkams.
Tai jau antras iš eilės daug dėmesio sulaukęs „Vaidvos“ objektas. Prieš tai įmonės specialistai griovė Vilniaus pataisos namų gamybinę bazę.
„Mes, žemaičiai, nepratę prie tokio didelio dėmesio didmiestyje, todėl esame nekalbūs“, – paaiškino E.Pukinskas.
Dažnai ten pat smulkina
Projektuotojai paprastai tiksliai nurodo statybinio laužo kiekį dar prieš pastatą griaunant. Paprastai paklaida gali būti apie 5 proc.
Profsąjungų rūmų statybinio laužo tikrai nemažai. Tarkim, prieš porą metų Kaune griaunant 42 metrų aukščio viešbučio „Respublika“ griaučius susidarė apie 15 tūkst. tonų betono, metalo ir kitų medžiagų.
Skirtingai nei Vilniuje, griovėjai statybinį laužą rūšiavo, smulkino toje pačioje teritorijoje ir tik po to jį išvežė savivarčiais. Smulkintas statybinis laužas taip pat buvo naudojamas keliams tiesti.
Valstybės dotacija dar kybo ant plauko
Savivaldybė Profesinių sąjungų rūmams griauti pasirašė 1,84 mln. eurų sutartį su bendrovėmis „Statybų kodas“ ir „Vaidva“, nors konkurso metu bendrovių „Viadukas“ ir „Vilniaus betono demontavimo technika“ konsorciumas siūlė pastatą nugriauti už 1,32 mln. eurų – 522 tūkst. eurų žemesnę kainą.
Pirkimo komisija pigesnį pasiūlymą pateikusius tiekėjus pašalino iš konkurso dėl to, kad jie neva neturėjo leidimo vykdyti darbų kultūros paveldo teritorijoje.
Pašalintas konsorciumas kreipėsi į teismą, ieškinys buvo priimtas, tačiau laikinosios apsaugos priemonės nenustatytos. Todėl savivaldybė pasirašė sutartį su „Statybų kodu“ ir „Vaidva“.
Jeigu teismo sprendimas būtų palankus „Viaduko“ ir „Vilniaus betono demontavimo technikos“ konsorciumui, savivaldybė negautų valstybės biudžeto tikslinės dotacijos, skirtos teritorijos, kurioje bus statoma koncertų salė, parengiamiesiems sutvarkymo darbams apmokėti.
