V. Andrejevas sako iki trečiadienio turėjęs vienokį supratimą, kodėl jo nemėgsta ministerija, tačiau po paskutinių įvykių, kai teisėsauga paskelbė, jog korupcija įtariamas Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas Valdas Sutkus galimai siekė sumenkinti buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio reputaciją, jam kilo klausimų, jog kelių statybos įmonės gali siekti jį nuversti iš posto – jų darbo kokybę tiek R, Masiulis, tiek V. Andrejevas dažnai kritikuodavo.
„Iki vakar turėjau savo supratimą, kodėl galėčiau būti nemėgiamas ministerijos – tai yra dėl politinių užsakymų nevykdymo, dėl siekio, kad rangovai ištaisytų broką, ką jie šiandien ir vykdo“, – sakė V. Andrejevas.
„Vakarykštė istorija išties užduoda naujų klausimų, ar galėtų būti taip, kad rangovai atsiskaitytų arba darytų kitokią įtaką, kad nepatogus vadovas būtų patrauktas iš pareigų“, – svarstė jis.
Kaip pavyzdį V. Andrejevas pateikė jo vadovavimo metu išaugusius delspinigius už netinkamai įvykdytas sutartis.
„Kelių direkcija ne kartą teikė ataskaitas, kurios aiškiai rodė, kad iki 2018 metų, iki man pradedant vadovauti delspinigių, pavyzdžiui, buvo taikoma 100-170 tūkst. eurų per metus. Man pradėjus vadovauti, mes pradėjome aiškiai vadovautis sutarties nuostatais, delspinigių sumos 2018 metais išaugo iki 2,8 mln. eurų“, – pasakojo Kelių direkcijos vadovas.
R. Masiulio į postą paskirtas V. Andrejevas sako su V. Sutkumi bendravęs tik Seimo komitetuose, tuo metu teisėsaugos tyrime taip pat sulaikyti bendrovių „Kauno tiltai“ ir „Šiaulių plentas“ vadovai turėjo „agresyvias pozicijas“.
„Komitete arba susitikimuose su Susisiekimo ministru minėtųjų įmonių vadovų pozicijos buvo pakankamai agresyvios, nes jie aiškiai deklaravo, kad jų pajamos mažėjo dvigubai. „Šiaulių plento“ atveju tarp rangovų, kurie turi sutartis su Kelių direkcija, delspinigių sumos buvo vienos didžiausių“, – sakė Kelių direkcijos vadovas.
Susisiekimo ministerija atlieka tyrimą dėl V. Andrejevo veiklos – jam asmeniškai, kaip ir visai direkcijai, priekaištaujama dėl neefektyviai panaudojamų lėšų ir lėtai asfaltuojamų žvyrkelių.
V. Andrejevas anksčiau BNS sakė, kad jei jam bus skirta tarnybinė nuobauda, o išvados bus netinkamos ir pažeis jo teises, jis skųs sprendimą teismui. Dėl pernai jam pirmą kartą skirtos nuobaudos jis ginčą laimėjo.
Dėl V. Andrejevo ateities diskutuota ir Seime, svarstant Kelių direkcijos pertvarką į valstybės įmonę – kai kurie opozicijos parlamentarai mano, kad taip siekiama iš posto išversti direkcijos vadovą.
Ministerijai žadėjus skelbti pertvarkytos direkcijos vadovo konkursą, V. Andrejevas ketvirtadienį sakė manantis, kad konkurso tikriausiai net nebus – ketvirtadienį priimtos Darbo kodekso pataisos numato, kad valstybės ir savivaldybių įmonių vadovai vieneriems metams galės būti skiriami be konkurso.
„Sprendimas (Seimo – BNS) yra priimtas nuo rugsėjo 1 dienos įsteigti valstybinę įmonę, tačiau konkursai į vadovo pareigas nėra skelbiami ir greičiausiai net nebus, nes laiko jau nėra. Jei esu teisingai informuotas, šiandien priimtas Darbo kodekso pakeitimas, kuris leidžia paskirti bet kokį vadovą iš gatvės, be konkurso. Matyt, kad nebus kur dalyvauti“, – sakė jis.
Pasak V. Andrejevo, Darbo kodekso pataisos įsigalios rugpjūčio 1-ąją, o jis birželio 1-ąją gavo įspėjimą apie atleidimą nuo rugsėjo 1-osios.
Kelių direkcija: dezinformacija turi liautis
Kelių direkcija informuoja, kad per 2017–2019 metus panaudojo 102,7 proc. lėšų, galimų naudoti kelių tinklui prižiūrėti ir vystyti, ir tai sudaro 1363,7 mln. eurų.
„Kategoriškai atmetame viešus kaltinimus, neva leistinos naudoti lėšos kelių tinklui prižiūrėti ir vystyti yra nepanaudojamos.
Remiantis valstybės institucijų teikiamomis ataskaitomis ir valstybės biudžeto apskaitos ir mokėjimų sistemos duomenimis, per 2017–2019 metus kelių tinklui prižiūrėti ir vystyti surinktos į biudžetą lėšos buvo visiškai panaudotos.
Tai iliustruoja ir skaičiai – Kelių direkcija panaudojo visas surinktas į Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – KPPP) biudžetą ir galimas naudoti per 2017–2019 metus lėšas – 1328,3 mln. eurų, taip pat ir 2016 metais dalį nepanaudotų lėšų, t. y. 35,4 mln. eurų“, – sako Kelių direkcijos vadovas Vitalijus Andrejevas.
Pasak V. Andrejevo, mes kalbame apie lėšas, kurias galime naudoti, o ne apie teorines, kurios tarsi yra skirtos, bet įstatymai draudžia jas Kelių direkcijai naudoti, nes jos yra Seimo sprendimu „užšaldytos“ arba skirtos kitoms reikmėms.
Lėšų, skiriamų keliams, apimtys priklauso nuo to, kiek iš įvairių šaltinių (pvz., akcizo, kelių naudotojų mokesčių ir pan.) surenkama į biudžetą ir tiek, kiek leidžia jų naudoti Seimas. Dalis minėtų surinktų lėšų Seimo sprendimu yra skiriama kitoms šalies reikmėms, t. y. ne keliams.
Atkreipiame dėmesį, kad valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas ir biudžeto sandaros įstatymas leidžia naudoti tiek lėšų, kiek yra surenkama.
Per 2017–2019 metus iš įvairių šaltinių keliams finansuoti į KPPP buvo surinka 1437,2 mln. eurų, iš kurių Seimas leido naudoti 1328,3 mln. eurų kelių tinklui prižiūrėti ir vystyti. Kita dalis – 108,9 mln. eurų – buvo skirta kitoms šaliai svarbioms sritims.
