Jo teigimu, bus plečiamas ir mokesčio mokėtojų ratas – bus apmokestinama žemės ūkio technika, ir pajamų iš mokesčio nukreipimas – bus skirtos keisti gyvenimo būdą renkantis mažiau taršias transporto priemones.
Kitas bus ir mokesčio apskaičiavimas. „Dabar mokestis yra registracijos mokestis, nelabai veikia – jis turi būti siejamas su naudojimu: ar jis būtų metinis, ar būtų už ridą“, – sakė S.Gentvilas.
Kaip naujienų agentūrą BNS informavo „Regitra“, liepos-spalio mėnesiais anglies dioksido (CO2) kiekis buvo nustatytas 100,2 tūkst. naujų ir naudotų lengvųjų automobilių, iš kurių 13,3 tūkst. (apie 13 proc.) transporto priemonių mokestis nebuvo taikytas, nes išmetamas CO2 kiekis buvo per mažas, o 86,9 tūkst. – viršijo minimalią ribą.
Statistika rodo, kad visais mėnesiais tarp tų lengvųjų automobilių, kurių CO2 kiekis viršijo 130 gramų kilometrui, dominavo varomi dyzelinu – apie 67 proc.
Taip pat tarp tų, kuriems mokestis taikytas, daugiausia buvo automobilių, kurių nustatytas išmetamas CO2 kiekis siekė nuo 151 iki 160 gramų kilometrui – tokia tendencija išliko visus keturis mėnesius. Į šią grupę patenkančių automobilių registracijos mokestis priklausomai nuo kuro rūšies siekia 40,5–90 eurų.
Maksimalūs mokesčio dydžiai (nuo 243 iki 540 eurų) taikomi, kai automobilio išmetamas CO2 kiekis viršija 301 gramą kilometrui. Šiuos mokesčius sumokėjo mažiau nei procentas automobilių savininkų.
Didžiausias mokestis, t. y. 540 eurų nustatomas dyzeliniams automobiliams.
Dabar įstatymas leidžia pajamas iš mokesčio skirti naujų miškų sodinimui. Valstiečiai siūlė dalį jų nukreipti miestų želdynų priežiūrai, nes miškasodžiui pinigų panaudoti neįmanoma, kadangi nėra laisvos žemės, be to, papildomų lėšų tam ir nereikia, nes užtenka jau turimų. Kol kas tam pritarė tik Vyriausybė, o pataisos Seime dar neregistruotos.
Dėl mokesčio Seime buvo apsispręsta dar 2019-ųjų gruodį, priėmus į Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymą. Iš pradžių buvo planuota, kad jis įsigalios 2020-ųjų sausį, vėliau jo data nukelta iki liepos 1-osios, siekiant suteikti daugiau laiko pasiruošimui administruoti mokestį.
Valdantiesiems beveik prieš metus įvedus automobilių taršos mokestį, tuometinė opozicija priekaištavo, kad mokestis skaičiuojamas neteisingai ir neskatina pereiti prie mažiau aplinką teršiančių transporto priemonių.
Tuometinis Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas valstietis Valius Ąžuolas prognozavo, kad mokestis valstybės biudžetą šiemet papildytų apie 19-20 mln. eurų.
Automobilių registracijos mokestis mokamas, kai išmetamo CO2 kiekis viršija 130 gramų kilometrui. Priklausomai nuo CO2 emisijos ir degalų rūšies, mokestis gali siekti nuo 13 iki 510 eurų.
Iki 2030 metų Lietuva nori pasiekti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija sumažėtų 9 proc. (palyginti su 2005 metais). Tai numatyta integruotam nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021–2030 metų projekte.
