Tiesa, kada tiksliai jis vyks, dar kol kas neaišku. Mat dėl pandeminės situacijos šalyje vis dar yra draudžiama judėti tarp skirtingų savivaldybių. Būtų simboliška, jei renginys įvyktų gegužę – šeimos mėnesį. Tačiau maršo organizatorius visuomenininkas Raimondas Grinevičius teigia, jog tiek laukti nėra laiko.
Įvyks vos bus panaikinti ribojimai
Anot jo, maršo tikslas – atkreipti dėmesį, jog Lietuvos visuomenė nepritaria nei Stambulo konvencijai, nei partnerystės įstatymui, nei programoms, kurios ruošiamos į mokyklas.
„Pats mačiau tas programas ir supratau, kas ten yra – dabartinės šeimos instituto politikos griovimas“, – sako visuomenininkas.
Nors kol kas maršo organizavimas nėra galimas dėl riboto judėjimo tarp savivaldybių, tačiau, kaip teigia pašnekovas, vos panaikinus šiuos ribojimus, ketinama pakartoti Baltijos kelio analogą.
„Siekiant taupyti laiką, mes jau pradėjome pasiruošimą – vyko trys organizacinės grupės posėdžiai. Tik atsilaisvins ribojimai tarp savivaldybių, iš karto ir startuosim“, – entuziazmo neslepia maršo organizatorius.
Jaučia paramą
Paklaustas, ar nebijo, kad, kol bus ruošiamasi „Didžiajam šeimos gynimo maršui 2021“, Seimas pavasario sesijoje ratifikuos prieštaringai vertinamą Stambulo konvenciją, R. Grinevičius sako:
„Yra paruošta alternatyva. Jeigu Seimas, nesulaukęs, neatkreipęs dėmesio į piliečių nuomones, ryžtasi skubos tvarka vos ne pirmą sesijos dieną ją priimti, mes jau esame parengę kone du šimtus savanorių, kurie ruošia referendumui dokumentus dėl Seimo paleidimo ir naujų rinkimų pradėjimo.“
Vis tik tai reikalauja labai daug pastangų ir darbo. Tačiau maršo organizatoriai tokio plano įgyvendinimo sėkme net neabejoja: „Mes įsitikinę šimtu procentų. Sprendžiant iš dabartinio visuomenės požiūrio, maršo palaikymo, kaip eiliniai piliečiai prisideda po 2, 3, 5 ar 7 eurus prie jo ir tai, kad net senelių globos namai „susimetę“ po kelis eurus perveda pinigus maršui paremti, matome akivaizdų žmonių palaikymą ir nepasitenkinimą esama situacija. Todėl nebekyla jokių abejonių.“
Be pavienių asmenų, organizuojamame renginyje išreiškė norą dalyvauti ir ne viena organizacija.
„Mes atsiriboję nuo visų politinių partijų, politinių judėjimų.
Rengiamose taisyklėse aiškiai parašyta, kad griežtai draudžiama bus naudoti bet kokias politines atributikas, šūkius, agitacijas, nors norinčių buvo daug. Tačiau yra priimtas toks sprendimas, kadangi tai yra visuomenės renginys.
Norą dalyvauti taip pat pareiškė visuomeninės, šeimų, krikščioniškos organizacijos“, – vardija pašnekovas.
Maršo eiga
Jei vis dėlto maršas įvyktų, jo metu nuo Klaipėdos iki Vilniaus judėtų automobilių kolonos.
„Kaip tik šiuo metu ruošiame lipdukus ant automobilių su Vyčio, trispalvės, miestų ir visuomeninių organizacijų vėliavomis, – paruošiamuosius darbus vardija organizatorius. –
Pagal projektą šalis yra suskirstyta į aštuonis pajudėjimo taškus.
Tarkim, yra numatyta, kad į nuo Klaipėdos judančią koloną ties Kryžkalniu įsilieja dalyviai iš Šiaulių, Tauragės regiono. Kolona važiuoja toliau ir ties Kaunu įsilieja Panevėžys ir visi aplinkiniai rajonai, taip pat ir Kėdainiai.
Ties Kaunu dar prisijungia Utena, Molėtai, Anykščiai, Jurbarkas.
Iš Marijampolės startuoja visi aplinkiniai rajonai ir į bendrą koloną autostradoje įsilieja irgi prieš Kauną. Varėna, Alytus, Lazdijai ir t. t. važiuoja į autostradą ties Kaišiadorimis.
Su Vilniumi ir aplinkiniais rajonais dar tariamės, kaip geriau būtų padaryti. Kol kas prašėme, kad jie startuotų Trakuose, bet dar deriname.“
Anot R. Grinevičiaus, organizatorių tikslas – kad visi automobiliai, dalyvausiantys renginyje, būtų atkarpoje Kaunas–Vilnius, kadangi yra derinamas aukšto pilotažo lėktuvų pakilimas šalia autostrados, kurie paleis trispalvės vėliavos dūmus.
„Ekspertų grupė dabar skaičiuoja laikus, kurią valandą, minutę pravažiuoja maršo kolona pro tam tikrą vietą.
Pavyzdžiui, Panevėžio kolona 10 val. ir 7 min. būna prie Kėdainių. Tada kėdainiečiai praleidžia koloną ir prisijungia prie jos iš paskos, – būsimo maršo eigą detalizuoja pašnekovas. –
Dabar vyksta derinimas su Lietuvos kelių direkcija. Jų ekspertų grupė nustatinėja, kaip organizuoti maršą, kad būtų išvengta Kauno–Vilniaus atkarpos magistralės paralyžiavimo.“
Neramumų nebijo
R. Grinevičiaus teigimu, registracija dėl dalyvavimo marše dar neprasidėjusi. Baigiamas kurti renginio internetinis puslapis, kuriame bus registravimosi platforma.
Paklaustas, ar nebijo, jog itin jautrios visuomenėje problemos pagrindu organizuojamas maršas paskatins neramumus ar susipriešinimą visuomenėje, jo organizatorius sako: „Važiuoja visi taikūs žmonės. Tam ir organizuojamas renginys, kad nebūtų neramumų, nes siekiant jų išvengti, žmonės vos ne šiandien pasiryžę važiuoti.
Bet kol kas jie visi sustabdyti ir neramumų nei man, nei jiems nereikia.
Reikia paprasčiausio dalyko: kad vis dėlto ateitų tas laikas, kad politikai pradėtų skaitytis su žmonėmis ir bent išklausytų jų nuomonę, ypač tokiais svarbiais klausimais.
Nebūtų buldozerio principu daromi tokie veiksmai, kai susidaro įspūdis, kad Seimo nariams, valdančiajai daugumai ar Prezidentūrai vos neįremtas pistoletas į nugarą, kad priimtų vieną ar kitą įstatymą. Tai – nesuprantami dalykai.“
Kauno arkivyskupo kreipimasis
Tuo metu Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, palaikydamas viešojoje erdvėje nuomonę dėl Stambulo konvencijos įteisinimo išsakiusius ir taip nemenko pasipriešinimo sulaukusius dvasininkus išplatino viešą kreipimąsi.
„Pastaruoju metu žiniasklaidoje pasklido diskusija, ar kunigas ir pati Bažnyčia gali pasisakyti rūpimais klausimais? Atsakymas yra TAIP!
Demokratinės visuomenės esmė – visi turi lygias teises, taigi ir žodžio laisvę pasisakyti, jei tai neprovokuoja smurto ar neparbos kitam žmogui ar visuomenės grupei.
Jei kas neigtų tikėjimo, sąžinės ar nuomonės pareiškimo laisvę, tas palaiko totalitarinės galios ideologiją.
Drausti pasisakyti yra labai pavojinga tendencija demokratinėje ir pliuralistinėje visuomenėje. Todėl jei žmogus nepritaria Stambulo konvencijos ratifikavimui ar partnerystės instituto įteisinimui, jis ar ji turi teisę apie tai pasisakyti. Tam yra įvairūs būdai: ir vieši, ir privatūs.
Bažnyčia palaiko laisvę pasisakyti žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, viešuose debatuose ar renkant parašus.
Drąsinkime vieni kitus būti aktyviais reiškiant savo nuomonę ir nebijoti tų, kurie prieštarauja prieš teisę pasisakyti“, – tokį pranešimą išplatino Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas.
