Kaip rodo Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenys, per pirmuosius du šių metų mėnesius naujų automobilių pardavimai ES krito 21,7 proc., palyginti su tuo pačiu 2020 m. laikotarpiu. Per visus praėjusius metus Europoje buvo užfiksuotas 23,7 proc. pardavimų kritimas. Estijos bendrovės „RIA.com Marketplaces“ ekspertai išanalizavo tendencijas Baltijos šalyse ir dalijasi įžvalgomis.
Estijoje pardavimų mažėjimas minimalus
Per pirmuosius du 2021 m. mėnesius Estijoje buvo parduota 3 612 naujų automobilių. Tai 8,8 proc. mažiau nei per tą patį 2020 m. laikotarpį, kai buvo parduoti 3 962 automobiliai. Pasak Estijos bendrovės „RIA.com Marketplaces“ valdybos pirmininko Artiomo Umaneco, visi požymiai rodo, kad Estijos automobilių rinka sparčiai atsigauna.
„2020 m., palyginti su 2019 m., pardavimai krito 29,5 proc. Pernai buvo parduota 18 750 automobilių, o dar metais anksčiau – daugiau nei 26 tūkst. Didžiausias nuosmukis buvo fiksuojamas po kovo mėn. Jeigu tendencija išliks tokia pati, jau 2021 m. pardavimai turėtų ne tik pasiekti 2019 m. lygį, bet ir jį perkopti,“ – komentuoja A. Umanecas.
Latvijoje pardavimai krito ketvirtadaliu
Padėtis Latvijos naujų automobilių rinkoje gerokai prastesnė. Per pirmuosius du šių metų mėnesius pardavimai smuko 26,3 proc. Galima palyginti: šiemet per sausį ir vasarį buvo parduoti 2 067 nauji automobiliai, pernai tuo pačiu laikotarpiu parduotų naujų automobilių skaičius siekė 2 803.
Per visus 2020 m. pardavimai krito 25,8 proc. Pernai buvo parduoti 13 864 automobiliai, 2019 metais – 18 692 automobiliai.
Lietuvoje – vienas didžiausių kritimų Europoje
Pardavimai Lietuvoje patyrė iš tiesų stiprų smūgį ir smuko 46,5 proc. Jeigu per pirmuosius 2020 m. mėnesius buvo parduoti 8 492 nauji automobiliai, tai šiemet per tą patį laikotarpį parduotų automobilių buvo tik 4 541. Tai – vienas didžiausių kritimų Europoje. Šiuo atžvilgiu Lietuvą lenkia tik Portugalija, kur pardavimai krito 47,1 proc.
Išanalizavus visų praėjusių metų duomenis, matyti, kad jie taip pat nėra guodžiantys. 2020 metais Lietuvoje buvo įsigyta daugiau kaip 40 tūkst. automobilių, 2019 metais – 46 tūkst. Per metus pardavimai susitraukė 12,9 proc.
Ukrainoje smukimas minimalus
Praėję metai Ukrainos automobilių rinkai prasidėjo gana sėkmingai. 2020 metų sausį, palyginti su tuo pačiu 2019 metų laikotarpiu, augimas siekė 35 proc., o vasarį – 20 proc. Ukrainos automobilių gamintojų asociacijos duomenimis, per du šių metų mėnesius buvo parduoti 12 072 nauji automobiliai, o tai 13,6 proc. mažiau nei metais anksčiau, kai buvo parduoti 13 985 nauji automobiliai.
Pasak Estijos bendrovės „RIA.com Marketplaces“, valdančios didžiausią automobilių pardavimų portalą AUTO.RIA.com, valdybos pirmininko, didelė parduodamų automobilių dalis tenka iš užsienio pargabentoms naudotoms transporto priemonėms.
„Jeigu per 2021 m. pirmuosius du mėnesius buvo įsigyta kiek daugiau nei 12 tūkst. naujų automobilių, tai į šalį buvo įvežta daugiau kaip 54 tūkst. naudotų automobilių. Paklausiausios, ko gero, yra transporto priemonės iš JAV, – sako A. Umanecas. – Taip pat pažymėtina, kad Ukrainoje vis labiau populiarėja elektromobiliai. Vien per vasarį jų skaičius šalyje išaugo 532.“
Nepaisant pandemijos, per visus 2020 m. Ukrainoje automobilių pardavimai buvo gana stabilūs. 2020 m. buvo parduota 85,5 tūkst. automobilių – vos 3,7 proc. mažiau nei 2019 metais, kai buvo parduota 88,4 tūkst. automobilių.
Kokiose Europos šalyse automobilių pardavimai auga?
Iš visų Europos šalių šių metų pradžioje pardavimai augo tik Švedijoje. Per pirmuosius du mėnesius automobilių buvo parduota 12,8 proc. daugiau nei per tą patį 2019 m. laikotarpį. Pažymėtina, kad per visus 2020 m. parduotų automobilių skaičius sumažėjo 18 proc. – iki 292 tūkst., nors dar 2019 m. buvo parduota 356 tūkst. automobilių.
Nuo Estijos, kur pardavimai per pirmuosius 2021 metų mėnesius krito 8,8 proc., nedaug atsilieka Lenkija (10,2 proc. kritimas), Suomija (8 proc. kritimas) ir Vengrija (6,8 proc. kritimas). Neigiama tendencija išlieka Portugalijoje (47,1 proc. kritimas), Lietuvoje (46,5 proc. kritimas), Ispanijoje (44,6 proc. kritimas) ir Danijoje (40,1 proc. kritimas).
