Bylą dėl pirkimo ir pardavimo sutarties nutraukimo išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas priėmė neskundžiamą nutartį.
Nuspręsta, kad klaipėdietės ieškinį atmetęs Vilniaus apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė reikalavimus dėl parduodamo daikto kokybės ir pardavėjo atsakomybės už parduoto daikto trūkumus.
Klaipėdietės ieškinys visiškai patenkintas: pirkimo ir pardavimo sutartis nutraukta, ieškovei bus grąžinti už „Volvo XC 90“ sumokėti pinigai – 2 450 eurų, o automobilį pardavęs vilnietis turės pats jį parsigabenti iš Klaipėdos ir apmokėti visas bylinėjimosi išlaidas.
Mašinos dugne – skylės
40-metei klaipėdietei Violetai bėdos prasidėjo užpernai pavasarį, kai ji nusprendė Vilniuje įsigyti 2004 metų laidos „Volvo XC 90“.
Moteris teigė, kad tuomet buvusi rami, nes pasitikėjo techninės apžiūros darbuotojais, kurie prieš kelis mėnesius buvo nustatę, kad automobilis tvarkingas ir juo galima važinėti dar bent metus.
Tačiau nugabenus mašiną į sertifikuotą centrą paaiškėjo, kad jos dugne žioji skylės, per kurias galima net ranką įkišti į saloną, o kad tepalai netekėtų, jos užkimštos skudurais.
Nerimą kėlė įtartinas garsas
„Internete radome skelbimą apie parduodamą automobilį, susiskambinome su pardavėju, paklausėme, ar yra kokių nors problemų. Pasakė, kad viskas gerai, tik smulkūs kėbulo defektai. Tuomet nuvažiavome į Vilnių.
Pardavėjas vėlavo, jo sulaukėme tik pradėjus temti, gal specialiai laukė prieblandos, kad negalėtume normaliai apžiūrėti mašinos“, – pasakojo Violeta.
Jos vyras norėjo išbandyti automobilį, bet savininkas pasakė, kad mieste šiuo metu daug mašinų, ir pasiūlė pasivažinėti šalia esančiu keliuku.
Grįžtant namo autostrada sutuoktiniams įtarimų sukėlė kažkoks įtartinas garsas.
Klaipėdiečiai nusprendė iškart automobilį grąžinti ir atsiimti sumokėtus pinigus, bet pardavėjas nesileido į kalbas: neva jį nori apgauti ir pasipelnyti.
Kitą dieną žmonės nuvyko į vieną automobilių centrą ir sunkiai patikėjo tuo, ką išvydo ir išgirdo.
„Automobilį apžiūrėjęs meistras pasakė, kad tokių dalykų per dvylika darbo metų nėra matęs. Mašinos dugnas išėstas korozijos, didžiulės skylės užkimštos skudurais, prisigėrusiais tepalų.
Defektai paslėpti, o mašina bet kada galėjo lūžti per pusę. Meistrai sakė, kad tai tiesiog karstas ant ratų, o vyras tuo karstu vyko iš Vilniaus į Klaipėdą.
Nuvažiavome į dar vieną autoservisą. Ten pasakė, kad net nėra jokios prasmės ką nors tvarkyti“, – apmaudą liejo Violeta.
Gražiuoju susitarti nepavyko
Apie tai ji parašė pardavėjui, kvietė tartis, dar pasiūlė pridėti 50 eurų už tą laiką, kiek mašina naudojosi, tačiau atsakymų nesulaukė.
Naujai įsigytas taip ir nepanaudotas, tik į priežiūros centrus važiavęs automobilis iki šiol stovi Klaipėdoje.
„Nekokybišką pirkinį galima grąžinti per dvi savaites. O aš dėl netinkamo automobilio su nuslėptais defektais kreipiausi jau kitą dieną“, – apmaudą liejo Violeta.
Už parduodamą daiktą atsakingas pardavėjas
Raimondas Simonavičius
„Vilniaus apylinkės teisme mums sunkiai sekėsi įrodyti, kad nupirkto automobilio negalima naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Atsakovas visą laiką teigė, kad juo galima važiuoti ir nieko tokio nenutiks.
Bet po patikrinimų juk suskaičiuota apie dvidešimt trūkumų, kai kurie jų – pavojingi.
Vadinasi, naudotis mašina turėjo būti uždrausta.
Tačiau tai buvo tik mūsų nuomonė, nupirkta mašina turėjo galiojantį apžiūros dokumentą.
Priimdamas nutartį Vilniaus apygardos teismas akcentavo, kad perkant automobilį pats pirkėjas turi būti apdairus, viską rūpestingai apžiūrėti, bet pateikė vieną Lietuvos aukščiausiojo teismo nutarčių, kad pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti parduodamo daikto tinkamumą.
Bet kokiu atveju už parduodamo daikto kokybę atsakingas pardavėjas. Jis žino savo prekę, privalo elgtis sąžiningai ir atskleisti pirkėjui visą informaciją apie parduodamo daikto kokybę ir jo trūkumus.
Jei elgiamasi priešingai, tai turėtų būti vertinama kaip pardavėjo nesąžiningumas.
Šiuo atveju automobilio trūkumai buvo užmaskuoti, pirkėjai negalėjo jų žinoti be specialistų patikrinimo.“
