„Natūraliai gali kilti klausimas, kodėl negalima buvo pertvarkyti iš karto, – tai tiesiog to neleido mūsų teisinė sistema“, – Vyriausybės posėdyje teigė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Įstatymų pakeitimus siūlanti Susisiekimo ministerija teigia, kad baigus LAKD reformą ir Seimui priėmus įstatymus dėl kitų valstybės įmonių pertvarkymo, ministerijos žinioje nuo 2023 metų neliktų valstybės įmonių.
„Pats teisinis statusas, teisinė forma tikrai nelemia, ar valstybės įmonė bus geresnė, ar blogesnė, bet ką akcinės bendrovės teisinė forma leidžia pasiekti – tai suteikia visiškai kitokias veiklos galimybes, lygiai taip pat išsaugant visus su nacionaliniu saugumu susijusius saugiklius“, – sakė M. Skuodis.
Ministro teigimu, akcinės bendrovės forma leis įmonei pritraukti įvairesnių formų kapitalą ir investicijas, taip pat lengviau investuoti ir disponuoti turtu.
Tikimasi, kad papildomos pajamos galėtų būti skiriamos svarbių ir didelės apimties kelių projektų įgyvendinimui.
Ministerija pabrėžia, kad Kelių direkcijai tapus akcine bendrove ji toliau valdys valstybinės reikšmės kelius, užtikrins saugias eismo sąlygas, be to, ji galės vykdyti komercinę veiklą, steigti antrines įmones ir taip atskirti labiau rizikingas ar komercines veiklas nuo strategiškai svarbių specialiųjų įpareigojimų.
Šiemet liepą Seimas pritarė, kad keturios susisiekimo sektoriaus įmonės – Lietuvos oro uostai, „Oro navigacija“, Vidaus vandens kelių direkcija ir Klaipėdos jūrų uosto direkcija – taptų akcinėmis bendrovėmis. 100 proc. jų akcijų valdys valstybė.
Pertvarką planuojama įgyvendinti iki 2022 metų pabaigos.
Tuomet skelbta, kad LAKD pertvarką ketinama svarstyti Seimo rudens sesijoje.
