Birželio 30 d. Seimo priimtais teisės aktais buvo siekiama vykdyti Susisiekimo ministerijos reguliavimo srities valstybės įmonių – valstybės įmonės Lietuvos oro uostų, valstybės įmonės „Oro navigacija“, valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos ir valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos – valdymo pertvarką šias valstybės įmones pertvarkant į akcines bendroves ir sudarant prielaidas joms efektyviai valdyti šiuo metu jų patikėjimo teise valdomą turtą.
Šiuo tikslu priimtais ir pasirašyti pateiktais įstatymais buvo numatoma keisti šiuo metu valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančios viešosios transporto infrastruktūros valdymo ir naudojimo principus.
„Lietuvos Respublikos Prezidentas supranta ir pritaria pakeitimų pagrindiniam tikslui, tai yra sudaryti prielaidas efektyviai valdyti įmonėms patikėtą turtą ir vykdyti ūkinę veiklą.
Tačiau, Prezidento nuomone, įstatyme reikalingi saugikliai, nedviprasmiškai ir nepaliekant erdvės interpretacijoms, užtikrinant, kad taip pat efektyviai ir tinkamai būtų įgyvendinami su bendrovėms perduota infrastruktūra susieti viešieji transporto ir nacionalinio augumo interesai“, – praėjusią savaitę pristatydamas pataisas sakė Respublikos Prezidento G. Nausėdos vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius.
Respublikos Prezidentas pasiūlė patikslinti Transporto veiklos pagrindų įstatymą, numatant aiškų reikalavimą, kad viešojo transporto infrastruktūros objektai gali priklausyti tik tokioms akcinėms bendrovėms, kurių visos akcijos priklauso valstybei arba savivaldybei arba jų valdomoms bendrovėms.
Taip pat buvo siūloma nustatyti, kad viešosios transporto infrastruktūros objektais negali būti užtikrinami kitų nei jos nuosavybės ar patikėjimo teise valdančių asmenų prievolių įvykdymas, o infrastruktūros objektai, kurie pripažinti nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiais įrenginiais ir turtu, juos valdančių asmenų prievolės gali būti užtikrintos tik gavus nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos leidimą.
Šalies vadovas taip pat pasiūlė iš Transporto veiklos pagrindų įstatymo išbraukti nuostatą, numatančią, kad jeigu valstybės ar savivaldybės valdoma bendrovė neturi turto, iš kurio galima išieškoti, išieškotojų reikalavimai būtų tenkinami iš valstybės ar savivaldybės biudžeto.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme (projektas Nr. XIIIP-2845GR) buvo siūloma tikslinti uosto direkcijos sudarymo principą. Pasak Prezidento vyriausiojo patarėjo, Klaipėdos uosto unikalumas Lietuvai išskirtinis statusas nacionaliniam saugumui ir valstybės ekonominei gerovei, reikalauja įstatyme įtvirtinto profesionalaus valdymo ir skaidrumo.
Tai, Respublikos Prezidento vertinimu, galima užtikrinti Uosto direkcijoje sudarant kolegialų priežiūros organą – stebėtojų tarybą ir kolegialų valdymo organą – valdybą, kurios pirmininkas būtų skiriamas ir Uosto direkcijos vadovu.
Už Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo projektą su Respublikos Prezidento pataisomis vieningai balsavo 115 balsavime dalyvavusių Seimo narių.
