Vilnietis Paulius pasakojo, kad vasaros pabaigoje pardavė 2000 m. BMW markės automobilį. Iš pradžių jis dar svarstė, ar šį automobilį išsikeisti į elektrinį paspirtuką, ar geriau parduoti. Tačiau galiausiai pardavė už kelis šimtus eurų.
Paulius su pirkėju sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, gavo pinigus ir išsiskirstė. Pirkėjui deklaravus pirkimą, vyras deklaravo pardavimą. Po kažkiek laiko jis gavo baudą iš Vilniaus miesto savivaldybės už automobilio stovėjimą. Šią baudą jis sumokėjo, nes nenorėjo su niekuo ginčytis. Po dar kažkiek laiko gavo pranešimą apie antrą baudą.
Po šios baudos vyras paskambino į „Regitrą“ ir bandė aiškintis, kodėl jis gauna ne sau skirtas baudas. Įmonės atstovai jam paaiškino, kad nėra jokių klaidų ir Paulius visus dokumentus sutvarkė teisingai.
„Kam yra reikalingas deklaravimas ir registravimas? Man atrodo, kad dabar deklaravimas įvyko, o registravimas – ne. Vėliau kreipiausi ir į pareigūnus. Pas juos parašiau prašymą, pateikiau pirkimo–pardavimo sutartį ir gyvenau toliau“, – naujienų portalui lrytas.lt kalbėjo vilnietis.
Tačiau ilgai ir laimingai Paulius negyveno, nes vėl gavo pranešimą, kad iki šiol yra nesumokėjęs baudos.
„Man baigėsi kantrybė. Aš dabar lieku kažkodėl kaltas, kad kažko iki galo neatlikau. Nors juk viską atlikau teisingai. Neseniai buvau „Regitroje“, kur man išrašė pažymą. Aš už ją sumokėjau ir vėl skambinau į policiją.
Policija turėtų bendrauti su „Regitra“, o dabar išeina, kad žmogus, kuris kažkada turėjo automobilį, privalo mokėti baudas“, – pyko vyras.
Neseniai Paulius sužinojo ir dar vieną žinią – pirkėjas jau pardavė automobilį.
Anot pašnekovo, „Regitra“ jam minėjo, kad pardavėjo pareiga yra išregistruoti automobilį, o pirkėjo – priregistruoti: „Man sakė, kad kol pirkėjas neprisiregistruoja transporto priemonės, tol visa atsakomybė tenka pardavėjui. Ką žinau... Aš vieną kartą buvau pateikęs visus dokumentus, todėl maniau, kad manęs daugiau nieko neprašys“.
Paulius surinko visus dokumentus ir išsiuntė juos pareigūnams. Jis dabar laukia pranešimo, ar panaikino paskirtą baudą.
„Jeigu pirkėjas važinės 10 metų neprisiregistravęs automobilio, tai kiekvieną kartą ir trukdys mane. Dabar pagalvojau, kad geriau jau būčiau pasiėmęs tuos elektrinius paspirtukus. Ką aš čia veikiu? Dabar tiek laiko sugaišau ir praradau viltį“, – svarstė vilnietis.
Nepadaro pagrindinio dalyko
Vilniaus apskrities policijos atstovas Tomas Bražėnas tvirtino, kad dažnai pasitaiko atvejų, kada asmenys sudarę pirkimo–pardavimo sutartį nepadaro pagrindinio dalyko – pardavėjas turi išregistruoti, o pirkėjas įregistruoti savo vardu nusipirktą transporto priemonę.
Jei pirkėjas neatlieka šio veiksmo, policijos pareigūnai duomenų bazėse mato senąjį savininką, kuriam ir surašomas administracinio nusižengimo protokolas.
Tačiau, jei asmuo pareigūnams pateikia dokumentus, įrodančius, kad automobilis yra parduotas, pareigūnai surašytą protokolą panaikina.
Pasak pareigūnų, neretai pasitaiko atvejų, kai automobilį įsigijęs naujasis savininkas nesusitvarko tinkamai dokumentų, todėl senajam savininkui kyla problemų. Pareigūnai turi prisijungimus prie duomenų bazių, kuriuose pateikiama informacija apie transporto priemones ir jų savininkus.
Visais atvejais nusprendus parduoti ar pirkti automobilį pirmas žingsnis, kurį turi atlikti abi suinteresuotosios pusės, tai teisingai sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį.
Svarbu atlikti kelis dalykus
„Regitros“ atstovė spaudai Emilija Bardauskienė naujienų portalui lrytas.lt pabrėžė, kad reikėtų įsitikinti, ar sutartis pasirašoma su tikruoju asmeniu – galima pirkėjo ar pardavėjo paprašyti parodyti savo asmens dokumentą ir sutikrinti dokumente nurodytus duomenis su esančiais sutartyje.
Sutartyje svarbu pažymėti ir kitą informaciją: tikrą automobilio kainą, ridą, defektus. Tik turint teisingai užpildytus dokumentus ateityje bus išvengta nesusipratimų, o kilus ginčui, tiek automobilio pardavėjas, tiek jo pirkėjas galės pateikti teisėtus įrodymus.
Beje, apsaugoti savo interesus galima iš anksto ir, pavyzdžiui, galutinai už automobilį atsiskaitant ar atiduodant jo raktelius tik abiem pusėms deklaravus nuosavybės pasikeitimą „Regitroje“.
Pasirašius pirkimo–pardavimo sutartį, kitas svarbus žingsnis – transporto priemonės savininko pasikeitimo deklaravimas „Regitroje“. Tai yra labai svarbu, kadangi taip ne tik pirkimo–pardavimo sutartyje, bet ir „Regitros“ sistemoje yra užfiksuojama informacija apie automobilio savininko pasikeitimą. Šiuos duomenis „Regitra“ teikia kontroliuojančioms institucijoms.
Anksčiau po įvykusio sandorio pirmasis į „Regitrą“ turėdavo kreiptis pardavėjas ir pranešti apie parduotą transporto priemonę, o pirkėjas nuosavybės įsigijimą patvirtindavo jau registruodamas automobilį savo vardu. Nuo gegužės 1 d. transporto priemonės nuosavybės pasikeitimo deklaravimas ir jos registracija tapo du visiškai atskiri procesai.
Kitaip tariant, tiek automobilio pirkėjas, tiek pardavėjas pirmiausia turi deklaruoti nuosavybės pasikeitimą, kuris užfiksuojamas Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinėje sistemoje (TPSAIS) ir tik tuomet pirkėjas gali kreiptis dėl automobilio registracijos Kelių transporto priemonių registre, t. y., leidimo dalyvauti viešajame eisme suteikimo.
Nuo šiol pirmasis į „Regitrą“ kreipiasi pirkėjas ir pateikia įgijimo deklaraciją, o tuomet pardavėjas patvirtina pirkėjo pateiktus duomenis. Abi pusės tai turi padaryti bendrai per 5 darbo dienas nuo sandorio sudarymo. Tik pirkėjui pateikus, o pardavėjui patvirtinus duomenis, naujajam savininkui suteikiamas naujas savininko deklaravimo kodas (SDK) ir sistemoje jis užfiksuojamas kaip transporto priemonės savininkas.
Deklaravus nuosavybę ir gavus SDK, kreiptis dėl transporto priemonės registracijos neprivaloma, jei neketinama su ja dalyvauti viešajame eisme. Jeigu su transporto priemone planuojama dalyvauti viešajame eisme, per 10 d. nuo SDK gavimo būtina kreiptis į „Regitrą“, kad ji būtų įregistruota Kelių transporto priemonių registre naujojo valdytojo vardu. To nepadarius, transporto priemonė yra automatiškai išregistruojama ir dalyvavimas su ja viešajame eisme yra draudžiamas.
Jei pirkėjas ir pardavėjas atliko savo pareigą, t. y., sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kreipėsi į „Regitrą“ bei pranešė apie pasikeitusią transporto priemonės nuosavybę, šie duomenys yra užfiksuoti Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinėje sistemoje ir perduodami kontroliuojančioms institucijoms.
„Jei patikrinus duomenis matome, kad visi nuosavybės pasikeitimo deklaravimo veiksmai buvo atlikti teisingai ir sistemoje yra užfiksuota informacija, kad asmuo jau nebėra transporto priemonės savininkas, tokiais atvejais klientui patariame kreiptis į policiją“, – pridūrė E.Bardauskienė.
