„Paprastai, tas nusileidimas, kuris įvyko nuo 125 iki 110 dolerių už barelį galėtų duoti apie 6–7 centų poslinkį“, – pirmadienį „Delfi“ televizijai teigė M. Dubnikovas. Pasak ekonomisto, naftos kainų mažėjimą pirmiausiai lemia rinkose vyraujantis neužtikrintumas dėl ekonominės ateities.
„Kainos mažėja dėl baimių, kad į pasaulį gali ateiti recesija. Kitas dalykas, natūraliai kris kuro vartojimas, nes kainos yra per didelės ir dėl to investuotojai baiminasi“, – aiškino M. Dubnikovas. Tuo metu Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantys direktorius Vidas Šukys pažymi, kad naftos kainų pokytis galutinėse kuro kainose ima atsispindėti ne iš karto.
„Niekada negalima tiesiogiai sieti naftos pokyčio, kad jeigu naftos kaina pasikeis į geresnę pusę, tai degalų kaina irgi pasikeis į geresnę pusę“, – tikino jis. Apskritai, degalinių operatorių atstovas akcentuoja, kad kuro kainas galiausiai lemia ne tik naftos kainų pokyčiai.
„Degalų kainos biržose yra nustatomos atskirai ir šiai dienai yra dyzelino trūkumas. Dėl to dyzelino kaina išlieka aukštesnė ir ji dar kurį laiką gali tokia išlikti, nepriklausomai nuo naftos pokyčio į geresnę pusę“, – tvirtino V. Šukys.
Birželio 13–20 dienomis, Lietuvoje vidutinė benzino kaina sudarė 2,07 eurus už litrą, praneša Lietuvos energetikos agentūra.
