Naujas geležinkelio tiltas iškils per 2,5 metų ir bus ilgiausias toks tiltas Baltijos šalyse. Jo ilgis sieks 1510 metrų, ilgiausias tarpas tarp atramų, kur jis kirs upę, sieks 150 metrų.
Italams teks atsižvelgti ir į aplinkosauginius reikalavimus. Vienas tokių – darbų stabdymas žuvų neršto metu.
„Šis projektas padidins ne tik keleivių bei krovinių judumą, bet užtikrs ir karinių pajėgų mobilumą“, – apie „Rail Baltica“ projektą kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė.
Pasak jos, vykstant karui dažniau kasami apkasai, todėl kiekviena nauja jungtis atveria naujas galimybės. Geležinkelio ruožas nuo Kauno iki Latvijos sienos yra pirmoji nauja geležinkelio linija, statoma po nepriklausomybės atkūrimo.
Bendrovės „LTG Infra“ vadovas Karolis Sankovskis „Rail Baltica“ projektą pavadino naujais vartais net kelių regiono šalių gyventojams. Linija svarbi tiek ekonominiu, tiek ekologiniu požiūriu.
„Išskirtinė diena, nes nuo popierių tvarkymo pereiname prie konkrečių darbų“, –pareiškė susisiekimo ministras Marius Skuodis. Jis vylėsi, kad jau 2024 metais Kaunas bus sujungtas naujais geležinkelio bėgiais su Panevėžiu, o 2026-aisiais pasieks Latviją.
Pasak ministro, jau dabar „Rail Baltica“ atkarpa nuo Lenkijos iki Kauno intermodalinio terminalo yra apkrauta ir atlieka svarbų vaidmenį.
M.Skuodis priminė, kad jau atsirado galimybė geležinkeliu vežti krovinius iš šiaurės Italijos ir Ukrainos aplenkiant Baltarusiją.
„Rail Baltica“ nuo 2026 metų turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.
Juo keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 250 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai traukiniai – iki 120 kilometrų per valandą greičiu.
Geležinkelio tiltas per Nerį – tai ne tik išskirtinis „Rail Baltica“ statinys inžineriniu ir techniniu aspektais.
Šis objektas yra ypač svarbus įgyvendinant projektą ir tiesiant geležinkelį Latvijos sienos link – juo bus transportuojami bėgiai, kurių ilgis sieks ne mažiau kaip 50 metrų, tad juos galima atvežti tik geležinkeliu.
„Rizzani de Eccher“ vadovas Francas Alzetta tikino nesitikintis, kad tai bus lengvas darbas, kurio metu neiškils jokių problemų.
Vis tik bendrovės specialistai pasiruošę panaudoti ilgametę patirtį tiltų inžinerijos ir statybų srityje įgyvendinant Lietuvai ypatingai svarbų ir sudėtingą geležinkelių infrastruktūros projektą.
Italijos įmonė taip pat turės pasirūpinti visa tilto bei šalia esančia infrastruktūra: bus rekonstruojama melioracijos sistema, elektros, telekomunikacijų, vandentiekio tinklai, remontuojamas šalia einantis rajoninis kelias įrengiant nuovažą, tvarkomas landšaftas.
Sutartis pasirašyta po to, kai strateginių įmonių sandorius tikrinanti vyriausybinė komisija kovo pradžioje pritarė sandoriui ir nustatė įmonei privalomas rekomendacijas.
Visame pasaulyje dirbanti „Rizzani de Eccher“ projektus yra įsigyvendinusi JAV, Kanadoje, Rusijoje, Jungtinėje Karalystėje, Turkijoje, centrinės Amerikos, Azijos ir Afrikos valstybėse. Bendrovės pajamos iš užsienio rinkų sudaro apie 70 proc. jos apyvartos.
Kelias pasirašyti sutartį su Italijos įmone buvo atvertas po to, kai Vyriausybė šių metų pradžioje nutarė, kad tilto rangovo konkursą laimėjusi Kinijos korporacijos valdoma Ispanijos tiltų ir kelių infrastruktūros statybos bendrovė „Puentes y Calzadas Infraestructuras“ neatitinka nacionalinio saugumo interesų.
Todėl „LTG Infra“ su ja sausio pabaigoje nepasirašė 62,513 mln. eurų vertės.
„Puentes y Calzadas Infraestructuras“ dėl šių sprendimų bylinėjasi teismuose, tačiau jai kol kas nepavyko laikinai sustabdyti konkurso. Bendrovė, be to, kreipėsi į Europos Komisiją.
