Tačiau degalinių atstovai sako, kad lietuviai ne mažiau automobiliais važinėti pradėjo, bet keliauja į kaimynines valstybes, tokias kaip Baltarusija ir Lenkija, kur degalai kur kas pigesni.
Šiek tiek liepą krentančios degalų kainos optimistiškai nuteikia važiuojančius asmeniniu automobiliu. Sostinės gyventojai sako, šių metų pirmą pusmetį pabrangę degalai jų įpročių nepakeitė.
„Neturiu galimybės pakeisti savo automobilio į naują, mažiau taršų, mažiau vartojantį degalų. O kaip dviračiu vaikus į darželį nuvežti, į mokyklą, į darbą nuvažiuoti? Jūs juokaujate?“ – neslėpė emocijų degalinė „Lietuvos ryto“ televizijos kalbintas vyras.
„Kadangi naudotis vis tiek reikia, tai pilamės, kaip ir pylėmės. Tiesiog kitas išlaidas tenka apriboti“, – dėstė kita šnekinta moteris.
„Mano kelionės yra tolimos, tai vis tiek renkuosi automobilį. Jeigu prie jūros kur važiuojame, stengiamės susimesti, taip sakant, o taip tai ką padarysi – kainuoja, kiek kainuoja“, – sakė viena pašnekovių.
LRT atlikta apklausa parodė, kad dėl išaugusių degalų kainų trečdalis lietuvių ėmė mažiau važinėti automobiliu, tačiau, pasak Energetikos agentūros patarėjos Agnės Bagočiūtės, palyginti su praėjusiais metais, degalų sunaudota daugiau.
„Jeigu lyginsime praėjusių metų pirmus keturis mėnesius ir šių metų, tai matome, kad bendrai, pagal įvairias degalų rūšis, jų suvartojimas augo net 3 proc. Jeigu vertinsime vien benziną – tai net virš 20 proc.“ – kalbėjo ji.
Degalinių atstovai sako, kad klientų degalinėse skaičius sumažėjo tik regionuose netoli Baltarusijos ir Lenkijos sienos, kur tautiečiai keliauja užsipilti pigesnių degalų. „Tai yra problema, ten yra sumažėjimas. Aišku, jeigu pas mus kaina būtų mažesnė, tai nebūtų tokio pastebimo sumažėjimo.
Tik dabar, nuo liepos 1 d., pradėjo kristi kaina, tik birželį degalai vidutiniškai kainavo virš 2 eurų“, – pastebėjo Degalinių sąjungos direktorius Vidas Šukys.
Energetikos agentūros duomenimis, degalų kainos Lietuvoje yra mažiausios iš visų Baltijos šalių. Ir, nors degalai pastaruoju metu atpigo apie 10 ct už litrą, ekonomistės teigimu, labai džiūgauti nereikėtų.
„Kuomet yra toks didelis neapibrėžtumas, pašonėje vyksta karas, kurį iššaukė viena pagrindinių naftą eksportuojančių šalių, tai tikrai atsipalaiduoti ir nusiraminti nelabai išeina, nes labai sunku numatyti, kokie bus sekantys veiksmai, kokios bus tolesnės sankcijos siekiant apriboti Rusijos agresiją ir kaip tai paveiks pasaulio ekonomiką“, – įspėjo ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Energetikos agentūra skaičiuoja, kad per pastaruosius trejus metus, nors kainos kyla, degalų sunaudojimas Lietuvoje didėja.
