Šiuo metu lietuviai už benziną moka nuo 1,58 iki 1,73 euro, o už dyzeliną – nuo 1,73 iki 1,85 euro. Palyginti su vasaros pradžia, galima pastebėti daug mažesnes kainas. Ekspertai tikina, kad degalų kaina keičiasi į gerąją pusę ir atsakė, kas gali gali padaryti įtaką, jog degalinių švieslentėse vėl matytume daug didesnius skaičius.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas mano, kad artimiausiu metu degalų kaina turėtų mažėti dėl mažesnės naftos kainos.
„Kaina turėtų mažėti, nes nuo spalio matysime vis daugiau požymių, kad įsitvirtino recesija – tiek JAV, tiek Europos Sąjungos ekonomikoje“, – pažymėjo A.Izgorodinas.
Pasak pašnekovo, kol kas situacija dujų ir elektros rinkoje ketvirtą ketvirtį ir kitų metų pirmąjį ketvirtį bus labai įtempta, o tai reiškia, jog eurozonos valstybės gyvens aukštos infliacijos teritorijoje. Nemažai gyventojų pradės riboti savo vartojimą ir išlaidas. O nuo spalio iki gruodžio eurozonoje esančios pramonės įmonės gali pradėti stabdyti savo gamybą.
Ekonomistas teigė, kad Kinijoje COVID-19 situacija stabili, todėl iki metų pabaigos bus laikomasi griežtos politikos, tai reiškia, kad naftos paklausa neturėtų padidėti ir išliks stabili. Visos indikacijos rodo, kad naftos kaina mažės ir metų pabaigoje gali siekti 70–75 dolerius už barelį. Kainos mažėtų ir dyzelino, ir benzino.
„Nežinomybė yra dėl papildomų galimų sankcijų Rusijai iš Europos Komisijos, kurios gali kažkiek pakoreguoti naftos kainą.
Trumpu laikotarpiu kaina galėtų šiek tiek išaugti, bet ilgalaikėje perspektyvoje naftos kaina pasaulyje bus linkusi labiau mažėti, nei didėti dėl recesijos ir krizės naratyvų“, – naujienų portalui lrytas.lt paaiškino A.Izgorodinas.
Anot pašnekovo, Lietuvos statistikos departamento paskelbta statistika apie mažmeninę prekybą, parodo, jog Lietuvoje prekyba degalais po kelių mėnesių pertraukos išaugo. Tai reiškia, kad tie vairuotojai, kurie vasarą nedaug važinėjo su transporto priemonėmis dėl pakilusių degalų kainų, dabar vėl sugrįžo prie vairo.
Tačiau SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pastebėjo, jog istoriškai labai karštas ir sausokas rugpjūtis lėmė, kad degalinių apyvarta, įvertinus infliaciją, praėjusį mėnesį buvo net 7 proc. didesnė negu praėjusių metų tą patį mėnesį (praėjusių metų rugpjūtis buvo iš šaltesnių). Dyzelino kaina rugpjūtį buvo 50 proc., o benzino – trečdaliu didesnė negu praėjusių metų rugpjūtį.
„Tokie degalų pirkimo pokyčiai dar kartą parodė, kad daug gyventojų vasarą nebuvo linkę taupyti pramogoms, renginiams ir kelionėms, nepaisant taip išaugusių kainų“, – minėjo jis.
Viskas priklauso nuo Vyriausybės
Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas pažymėjo, kad Lenkijoje degalai yra 25 centais pigesni, Latvijoje – 10 centų, o Estijoje keliais centais pigiau, todėl viskas priklauso nuo Vyriausybės.
Jis nesupranta, kodėl Vilniuje planuojama deginti mazutą, kad būtų šildymas pigesnis, o Vyriausybė dėl ekologijos įpareigoja maišyti biodalį į degalus: „Latvija dėl mokestinės politikos atsisakė biodalies ir sutaupė 10 centų.“
„Nuo degalų kainos priklauso viskas, nes daugumą produktų reikia vežti. Jei sumažintume infliaciją, pavyktų išspręsti daugybę problemų“, – svarstė K.Stasiukynas.
Rusija turėtų nedaryti didelės įtakos
Naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas kalbėjo, jog nafta yra vienas iš nedaugelio produktų, kurio kaina keičiasi į gerąją pusę.
„Palyginti, kokia kaina siekė birželį, tai dabar turime normalesnę situaciją. Aišku, tai netiesiogiai atsispindi degalinių švieslentėse, nes žaliavinė nafta yra viena iš sudedamųjų dalių galutinei degalų kainai. Dyzelinas ne taip sparčiai pinga, kaip benzinas, tai greičiausiai susiję su taikomu embargu rusiškai naftai bei didesne gamybos savikaina“, – naujienų portalui lrytas.lt paaiškino E.Cicėnas.
Jo nuomone, nuo gruodžio 5 d. turėtų būti taikomas pilnas embargas – nebus galima prekiauti jokia rusiška nafta, todėl tai gali lemti dyzelino brangimo tendenciją: „Pati kaina mažėja dėl sumažėjusios naftos paklausos, todėl tai daro įtaką biržinei naftos kainai. Žiūrint į ateitį, viskas priklauso nuo naftos poreikio, kokius sprendimus priims OPEC šalys, kokia situacija bus su Irano nafta bei kas vyks Rusijoje.“
Tačiau naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas mano, kad tai turėtų minimaliai lemti kainą, nes jau dabar dauguma perpardavėjų mažai naudoja rusiškos naftos Europos regione.
