„Lietuvos keliai“ kreipėsi į Seimo atstovus: ragina numatyti didesnį finansavimą kelių priežiūrai 2023 m. biudžete

Asociacija „Lietuvos keliai“ oficialu raštu kreipėsi į Seimo atstovus siekdama atkreipti dėmesį į 2023 m. šalies biudžete numatytą finansavimą šalies kelių sektoriui vystyti ir atnaujinti. Eltos gautame rašte, skirtame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto, Ekonomikos komiteto bei Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariams teigiama, kad akivaizdu, jog šalies kelių būklei bei priežiūrai užtikrinti numatyto finansavimo tikrai neužteks.

Asociacija „Lietuvos keliai“ oficialu raštu kreipėsi į Seimo atstovus siekdama atkreipti dėmesį į 2023 m. šalies biudžete numatytą finansavimą šalies kelių sektoriui vystyti ir atnaujinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Asociacija „Lietuvos keliai“ oficialu raštu kreipėsi į Seimo atstovus siekdama atkreipti dėmesį į 2023 m. šalies biudžete numatytą finansavimą šalies kelių sektoriui vystyti ir atnaujinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Asociacija „Lietuvos keliai“ oficialu raštu kreipėsi į Seimo atstovus siekdama atkreipti dėmesį į 2023 m. šalies biudžete numatytą finansavimą šalies kelių sektoriui vystyti ir atnaujinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Asociacija „Lietuvos keliai“ oficialu raštu kreipėsi į Seimo atstovus siekdama atkreipti dėmesį į 2023 m. šalies biudžete numatytą finansavimą šalies kelių sektoriui vystyti ir atnaujinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Asociacija „Lietuvos keliai“ oficialu raštu kreipėsi į Seimo atstovus siekdama atkreipti dėmesį į 2023 m. šalies biudžete numatytą finansavimą šalies kelių sektoriui vystyti ir atnaujinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Asociacija „Lietuvos keliai“ oficialu raštu kreipėsi į Seimo atstovus siekdama atkreipti dėmesį į 2023 m. šalies biudžete numatytą finansavimą šalies kelių sektoriui vystyti ir atnaujinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Asociacija „Lietuvos keliai“ oficialu raštu kreipėsi į Seimo atstovus siekdama atkreipti dėmesį į 2023 m. šalies biudžete numatytą finansavimą šalies kelių sektoriui vystyti ir atnaujinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Asociacija „Lietuvos keliai“ oficialu raštu kreipėsi į Seimo atstovus siekdama atkreipti dėmesį į 2023 m. šalies biudžete numatytą finansavimą šalies kelių sektoriui vystyti ir atnaujinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Asociacija „Lietuvos keliai“ oficialu raštu kreipėsi į Seimo atstovus siekdama atkreipti dėmesį į 2023 m. šalies biudžete numatytą finansavimą šalies kelių sektoriui vystyti ir atnaujinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Asociacija „Lietuvos keliai“ oficialu raštu kreipėsi į Seimo atstovus siekdama atkreipti dėmesį į 2023 m. šalies biudžete numatytą finansavimą šalies kelių sektoriui vystyti ir atnaujinti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Oct 13, 2022, 11:04 AM

„Lietuvos keliai“ ragina Seimą Kelių priežiūros ir plėtros programai 2023 m. skirti 700 mln. eurų, t.y., 157 mln. eurų daugiau nei buvo skirta 2022 m. Minėtų 700 mln. eurų finansavimo skyrimas, tvirtinama rašte, leistų amortizuoti karo Ukrainoje sukeltą infliacijos įtaką, užtikrintų strateginių projektų: „Via Baltica“ ruožo rekonstrukciją Marijampolė – Lietuvos siena, magistralinio kelio Nr. A14 Vilnius – Utena rekonstrukcijos projektą, leistų pradėti valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 130 Kaunas – Prienai – Alytus ruožo Kaunas – Prienai rekonstrukciją, bei pradėtų bent dalinai mažinti kelių tinklo nusidėvėjimą.

„Lietuvos kelių“ vykdomasis direktorius Šarūnas Frolenko tvirtina, kad galima pritarti ekspertams, kurie ateinančių metų valstybės ekonomikos politiką vertina labiau teigiamai negu neigiamai, tačiau biudžeto projektas kelių infrastruktūros klausimu nėra palankus.

„Atrodo, kad Vyriausybė nelipa ant 2009 m. krizės grėblio ir į niūrokas ateinančių metų ekonomikos prognozes reaguoja ne beatodairiškai karpydama išlaidas, o planuodama suteikti finansinį impulsą lėtėjančiam šalies ūkiui. Tiesa, palankios žinios pasieks ne visus, 2023 m. biudžeto projekte kelių infrastruktūros plėtrai ir jai palaikyti, be ES paramos dalies, numatyti iš esmės tokie pat asignavimai kaip ir šiais metais“, – Eltai teigė Š. Frolenko.

„Atsižvelgdami į tai, kad šių metų infliacija jau siekia apie 16 proc., ir nežinodami, kokia išliks kitais metais, vertiname, kad finansavimas 2023 m. Kelių priežiūros ir plėtros programai mažės apie ketvirtadalį, ir tai, natūralu, reikš atitinkama dalimi sumenkusią kelių darbų apimtį“, – pridūrė jis.

„Lietuvos kelių“ vykdomasis direktorius aiškina, kad kelių infrastruktūros būklė Lietuvoje, kaip konstatuoja Susisiekimo ministerija ir jai pavaldžios įstaigos, yra bloga ir toliau prastėja. Anot jo, šiuo metu jau apie 40 proc. tinklo kelių kokybė nebeatitinka nustatytų normų, šalyje yra daugiau nei 70 blogos būklės tiltų bei viadukų ir 2023 m. kelių infrastruktūros finansavimo lygis situacijos geresne kryptimi nepakreips – vyks tolesnė kelių degradacija.

„Tokia situacija turi aibę neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, ateityje smarkiai išaugs investicijų poreikis, nes ten, kur dabar reikia paprastojo remonto, neatlikus darbų, vėliau reikės kapitalinių, kartu ir daug brangesnių, darbų. Negerės ir kelių saugumo situacija, prasta infrastruktūra nepadės siekti 0 žūčių keliuose vizijos, galiausiai prasti keliai trukdys mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą į aplinką“, – aiškino jis.

Š. Frolenko tvirtino suprantantis situaciją, kurioje dėl karo Ukrainoje ir jo sukelto energijos išteklių brangimo šiandien yra valstybė, jos gyventojai, todėl kelių finansavimo proveržio nesitikėjo. Tačiau, anot jo, nesprendžiama prastos kelių būklės problema niekur nedings, tik gilės.

„Keliai ateityje turės būti remontuojami labai dideliu mastu, reikės perstatyti ir byrančius sovietinių konstrukcijų ir kokybės tiltus. Tam privalės būti skiriamos gerokai didesnės investicijos nei jų reikėtų šiandien“, – sakė „Lietuvos kelių“ vykdomasis direktorius.

Jis, remdamasis ekonomisto Aleksandro Izgorodino nuomone, pažymėjo, kad investicijos į infrastruktūrą yra viena iš galimybių skatinti ekonomiką. „Lietuvos kelių“ vykdomasis direktorius tvirtina, kad panašių skatinimo priemonių ėmėsi Vakarų valstybės pasaulio finansų krizės ir pandemijos metu, nes tokios investicijos yra užimtumui palankus procesas.

„Lietuvoje 43 proc. privataus sektoriaus darbo rinkoje užima tie verslai, kurie jau dabar susiduria su sunkumais. Šie sektoriai, pramonė ir mažmeninė prekyba, įdarbina 43 proc. privačiame sektoriuje užimtų darbuotojų.

Todėl vienas iš antiinfliacinių ir antikrizinių priemonių elementų gali būti investicijos į valstybės infrastruktūros palaikymą ir plėtrą, taip suteikiant galimybes laikinai darbą praradusiems žmonėms neiškristi iš darbo rinkos ir neprarasti pajamų“, – aiškino Š. Frolenko.

Galiausiai „Lietuvos kelių“ vykdomasis direktorius pažymėjo, kad Lietuva šiuo metu iš transporto degalų akcizo per metus surenka per 1 mlrd. eurų., tačiau tik mažiau nei 60 proc. šios sumos nukeliauja kelių infrastruktūrai palaikyti.

„Vertinant 2023 m. biudžetą atrodo, kad šis rodiklis sumažės dar labiau. „Tradicija“ mažinti finansavimą infrastruktūrai, skaičiuojant kaip akcizo dalį, atsirado 2009 m. krizės kontekste.

Iki tol finansavimas sudarydavo beveik 100 proc. akcizo. Krizės kontekste valstybė dažnai drastiškai karpo išlaidas būtent keliams, tačiau, deja, ir laikams pagerėjus finansavimas į buvusį lygį nebuvo sugrąžintas jau ilgiau nei dešimtmetį“, – teigė Š. Frolenko.

„Kviečiu Seimo komitetus atsakingai įvertinti esamą situaciją strateginės svarbos kelių infrastruktūros srityje ir tai, kiek lėšų reikės jų kokybei atkurti ateityje. Nepadidinus investicijų dabar, vėliau ant mokesčių mokėtojų pečių užguls gerokai didesnė našta“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad šiais metais Lietuvos keliams skirta 543,2 mln. eurų KPPP lėšų, iš jų 363,9 mln. eurų – valstybinės reikšmės kelių tinklui plėsti, taisyti ir prižiūrėti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.