Tai numatančias Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pataisas įregistravęs Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys Gintautas Kindurys siūlo nustatyti į abi puses nuo kelio briaunų tokias apsaugos zonas: krašto kelių – po 5 metrus; rajoninių kelių – po 4 metrus; vietinės reikšmės I, II ir III kategorijos kelių – po 3 metrus.
Nustačius siauresnes kelių apsaugos zonas, pasak parlamentaro, žemės savininkai patirtų mažiau suvaržymų, apribojimų, mažėtų įvairių derinimų ir leidimų išdavimų.
„Numatyti apribojimai nesudarytų sąlygų kaip nors bloginti kelių techninę būklę ir kelių transporto eismo saugumą bei neturėtų įtakos žmonių sveikatai“, – dokumento aiškinamajame rašte sako Seimo narys G. Kindurys.
Jo nuomone, urbanizuotose teritorijose, kurios yra nuo seno užstatytos, pakaktų nustatyti daug siauresnes apsaugos zonas. Toks teisinis reguliavimas, anot jo, mažintų administracinę naštą kelių savininkams (valstybei ir savivaldybėms), nesudarytų veiklų apribojimų nuo seno tose teritorijose gyvenantiems asmenims. Naujai projektuojamoms urbanizuotoms teritorijoms siaurinti apsaugos zonų parlamentaras nesiūlo.
Jei keliai yra urbanizuotoje teritorijoje, šiuo metu apsaugos zonoms netaikomos išimtys. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, krašto kelių apsaugos zona – žemės juosta po 50 metrų į abi puses nuo kelio briaunų. Rajoninių kelių apsaugos zona – žemės juosta po 20 metrų į abi puses nuo kelio briaunų. Vietinės reikšmės I, II ir III kategorijos kelių apsaugos zona – žemės juosta po 10 metrų į abi puses nuo kelio briaunų.
Pagal Teritorijų planavimo įstatymą, „urbanizuotos teritorijos – pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose“.
