„O kam skelbti?“ – stebėjosi Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys. Kainas lyginančio portalo pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas atsako - tam, kad būtų didesnė konkurencija.
„Dažniausiai prieš važiuojant piltis degalų pasižiūriu, ką rašo kiti vairuotojai feisbuke. Kartais pavyksta rasti žymiai pigiau, tik kad taip susigaišta nemažai laiko. Kai skubu, tai jau tenka piltis beveik bet kur“, – pasakojo automobilį vairuojantis vilnietis Dovydas.
To tikėtis dar per anksti?
Ne visi degalinių atstovai panoro komentuoti, kodėl vis dar nesudaro galimybių klientams internete pasitikrinti, kokios kainos realiu laiku yra jų degalinėse.
Vis tik kelių degalinių atstovai tam tikrus atsakymus pateikė.
Bendrovės „Neste Lietuva“ generalinė direktorė Julija Matisonė portalui lrytas.lt teigė, kad kol kas tokius pokyčius prognozuoti sunku – esą ir taip stengiamasi užtikrinti, kad nepriklausomai nuo degalinės, vairuotojai rastų „patrauklias ir konkurencingas“ kainas.
„Nuolat ieškome sprendimų, gerinančių „Neste“ klientų patirtį, tačiau kol kas sunku prognozuoti, kada galėtume rinkai pasiūlyti automatizuotą sprendimą kainų stebėjimui realiu laiku“, – atsakyme rašė atstovė.
Tuo metu „Baltic Petroleum“ degalinių tinklo atstovai patikino, kad klientai gali pasitikrinti degalų kainą toje degalinėje, kuri yra arčiausiai. Tai gali padaryti parsisiuntę mobiliąją programėlę.
„Šiuo metu svarstome technines ir kitas galimybes išplėsti programėlės funkcionalumą taip, kad klientai galėtų degalų kainas matyti visose mūsų tinklo degalinėse“, – dėstė atsakyme portalui lrytas.lt.
Štai, pavyzdžiui, degalinių tinklas „Circle K“ taip pat tik iš dalies sudaro galimybę pasitikrinti, kokios degalų kainos. Internete skelbiama tik tai, kokios ir kokioje tinklo degalinėje žemiausios produktų kainos.
Tiesa, nors ir galima pasitikrinti, kiek kainuoja dyzelinas, benzinas, dujos ar kiti naftos produktai, informacija nėra naujinama itin dažnai – gali praeiti ir para nuo paskutinio kainų atnaujinimo.
Įžvelgia nenorą
Mažmeninės prekybos kainas lyginančio portalo pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas jau ne pirmą kartą kelia klausimą, kodėl degalinės nesiima viešai skelbti visų degalų kainų, kad vartotojai galėtų palyginti ir nuspręsti, kur nori jų nusipirkti.
„Neste Lietuva“ generalinė direktorė akcentavo tai, kad degalų kainos skiriasi nuo to, kokia yra naftos produktų užpirkimo kaina, mokesčiai ar vietinė konkurencinė aplinka. Taigi kainos neretai skiriasi net ir to pačio tinklo degalinėse, išsibarsčiusiose visame mieste.
„Kadangi degalų kaina dėl išvardintų priežasčių kinta dinamiškai ir nuolat, kol kas teisingiausias ir pasiteisinantis būdas kainų stebėjimui – konkrečių degalinių švieslentėse“, – komentavo pašnekovė.
Turbūt nerasime degalinės, kuri neskelbtų degalų kainų prie degalinės pastato besipuikuojančioje švieslentėje.
Tačiau, A.Vizicko nuomone, taip vairuotojai yra blaškomi ir tai tikrai nėra pats geriausias būdas skelbti kainas. Tai gali sukurti netgi avarinę situaciją.
„Įsivaizduokite, jūs važiuojate ir geriausiu atveju 100 m atstumu pamatote degalinę, privažiavus arčiau jūs jau pamatote skaičiukus ir jūs nežinote, kas yra aplinkui. Jūs tiesiog pamatote ir tiesiog lyginate su tuo, kas buvo galbūt prieš kelias savaites arba prieš savaites, kai pylėtės degalus ir tada darote sprendimą“, – kalbėjo jis.
Tačiau jei vairuotojai turėtų visą informaciją, vairuotojai galėtų susiplanuoti laiką ir saugiai surasti vietą, į kurią degalinę nori užsukti: „Visuose teisiniuose aktuose iš principo yra kalbama apie tai, kad vartotojas turėtų turėti informaciją viešą, lengvai prieinamą, tam, kad jis galėtų padaryti objektyvų sprendimą ir pasirinkti ten, kur jam yra geriausia.“
Gali turėti savų motyvų, kodėl to nedaro
Kodėl nenorima to daryti? A.Vizickas mano, kad būtent to, kad kainodara priklauso nuo degalinės lokacijos. Pavyzdžiui, vilniečiai gali pastebėti, kokios degalų kainos yra Ukmergės g., Šiaurės miestelyje, Savanorių pr. ar kitoje miesto dalyje. Tad vienoje vietoje gali sutaupyti, o kitoje – permokėti.
„Šioje vietoje manau, kad degalinėms rūpi tas papildomas centukas, kurį būtų galima užsidirbti tose lokacijose, kuriose jaučiasi saugios: nėra konkurencijos arba ta lokacija yra išskirtinai patogi, kad vartotojas linkęs permokėti.
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdantysis direktorius Vidas Šukys atkreipė dėmesį, kad jokios asociacijos ar sąjungos negali priversti degalinių viešinti visas savo produktų kainas. „O kam skelbti?“ – kėlė klausimą jis. Kalbintas pašnekovas taip pat įvardijo kelias priežastis, kodėl visų degalų kainų skelbimas internete neva gali suklaidinti vartotoją ir tapti ne pačiu patogiausiu sprendimu degalinių operatoriams.
Visų pirma, reikia suprasti, kad degalų kainos degalinių švieslentėse keičiasi bent po keletą kartų dienoje. Tad jei vairuotojas vakare pasitikrintų, kokia kaina yra vienoje degalinėje ir į ją atvyktų ryte, galimai kaina jau būtų kitokia.
Nors atrodytų, kad būtų galima palyginti su prekybos tinklais, kurie internete skelbia visas maisto produktų kainas, tačiau su degalais situacija esą kiek kitokia. Anot pašnekovo, prekybos tinklai turi aiškų kiekį prekių ir žino, kokiam laikui gali taikyti akcijas ar nuolaidas. Tačiau degalinėse degalų yra visada, tačiau kaina keičiasi tada, kai pasieka nauja partija. Tai esą gali sukelti pasipiktinimą.
Taip pat gali būti ir taip, kad kainos būtų nurodytos su lojalumo kortelių suteikiamomis nuolaidos, todėl tai taip pat gali „trikdyti klientus“.
Štai Vytautas Bacevičius, degalinių tinklo „Viada“ Mažmeninės prekybos direktorius, laikosi panašios nuomonės.
„Mūsų tinklą sudaro 130 degalinių, tad sukurti IT infrastruktūrą bei programinę įrangą, realiu laiku „bendraujančią“ su kiekvienu pardavimo tašku, su kiekviena degalų rūšimi ir fiksuojančia menkiausią kainos pokytį, užtikrinant nuolatinį ir nepertraukiamą duomenų tikrinimą, kad jie atitiktų tikrovę – būtų didžiuliai kaštai ir vis tiek egzistuotų nemaža tikimybė suklaidinti klientą. Degalų keitimo procese dalyvauja daug skirtingų įrenginių ir sistemų. Ne visose kainos pasikeičia tą pačią sekundę.
Gali būti, nors ir labai maži, tačiau informacijos vėlavimai. Pavyzdžiui, klientas telefone pasitikrina degalų kainą, o po keleto minučių nuvykęs į degalinę ją mato visiškai kitą, nes kaip tik tuo metu jos keitėsi. Nusivylimas ar net konfliktinė situacija su degalinės darbuotojais garantuota. Dėl tokių ir panašių situacijų vengiame teikti informaciją apie degalų kainas interneto svetainėje ar „Viada“ programėlėje“, – poziciją pateikė „Viada“ atstovas.
Jis taip pat akcentavo, kad vartotojų kompiuterinis raštingumas yra aukšto lygio, todėl pastebima, kad žmonės patys dalijasi informacija, degalinių švieslenčių nuotraukomis ir pan.
„Taigi tam tikra prasme galima būtų teigti, kad mūsų tiesioginės įtakos šiuose procesuose, gal net ir nereikia. Tačiau tikrai suprasdami klientų poreikius jau šiuo metu kuriame įrankį kaip perspektyvoje galėtume pateikti degalų kainas mūsų mobiliojoje programėlėje išvengiant galimo nepasitenkinimo dėl kainos pasikeitimo realiu metu“, – dėstė V.Bacevičius.
„Orlen“ atstovai taip pat atsakė į portalo lrytas.lt užklausą, ką žada daryti su degalų kainų skelbimu realiu laiku visose šalies degalinėse.
„Kol kas neplanuojame skelbti kuro kainų realiu laiku, tačiau jei tokį poreikį diktuos rinka – bus įdiegti atitinkami sprendimai ir „Orlen“ degalinių tinkle“, – atsakyme rašė atstovai.
Pabrėžiama ir tai, kad Lietuvos degalų rinka yra ypač konkurencija ir greitai kintanti. Bendrovė taip pat išsakė poziciją, kad dėl nuolat besikeičiančių kainų nenori klaidinti klientų. Priduriama, kad konkrečią degalų kainą konkrečioje degalinėje galima sužinoti paskambinus tam tikros degalinės numeriu.
Kitas dalykas yra, anot V.Šukio, yra konkurencija. Jei dabar norint sužinoti, kokios degalų kainos yra pas konkurentus, reikia turėti daugiau laiko ir šaltinių, viešumo atveju, gali būti dar labiau konkuruojama.
Kadangi degalų kainos nuolat keičiasi, o internete skelbiamas kainas reikia naujinti taip pat dažnai – tai būtų papildomos išlaidos degalinių tinklams: reikėtų daugiau darbo jėgos ir investicijų.
Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį – yra buvęs laikas, kai degalinės viešai skelbė visas savo kainas, tačiau bendru sutarimu nusprendė jų nebeskelbti. Juo labiau – nuo to laiko pasikeitė vairuotojų įpročiai: mat kiekvienas žino, kaip renkasi degalines.
