Būtent šis vyras įvedė legendinį „Toyota“ kompanijos kokybės kontrolės mechanizmą, kurį vėliau ėmė mėgdžioti ar kartoti daugelis pasaulio kompanijų ir ne tik automobilinių, primenama laidoje „Žinių radijo“ laidoje „Piko minutės“.
Be to, būtent Shoichiro tapo idėjiniu „Lexus“ markės įkvėpėju. Jo iniciatyva buvo plėtojamas ir pirmasis masinis hibridinis automobilis „Prius“.
Į savo tėvo Kiichiro Toyoda įkurtą kompaniją jis atėjo dar 1952 metais, kai jam buvo 27-eri. Ir, kaip ir priklauso pagal japoniškas tradicijas, pamažu kopė karjeros laiptais aukštyn, kol 1982 metais tapo Toyota prezidentu.
2009 metais jis prezidento kėdę perleido savo sūnui Akio Toyodai ir nuo to laiko ėjo garbės pirmininko pareigas.
Beje, dabartinis „Toyota“ vadovas Akio Toyoda taip pat traukiasi iš pareigų – jo vietą užims jau nebe Toyoda šeimos narys – dabartinis „Lexsus“ ir „Gazoo Racing“ vadovas Koji Sato.
Savo pareigas Akio Toyoda perduos balandžio mėnesį ir taps stebėtojų tarybos pirmininku. Akio perduoda pareigas, kai „Toyota“ yra didžiausias pasaulyje automobilių gamintojas.
Kompanijos įkūrėjo anūkui teko tvarkytis su nemažai iššūkių, ypač pastaraisiais metais – tai ir masinės atšaukimo kampanijos dėl nekokybiškų saugos oro pagalvių, ir pandemijos iššūkiai bei po to sekęs ir vis dar pasaulio automobilių pramonę kankinantis mikroschemų trūkumas.
Beje, Akio Toyoda buvo vienas iš tų, kurie nesiveržia elektrifikuoti automobilių pramonę – tai vienas tų vadovų, kuris griežtai pasisako prieš visuotinę elektrifikaciją. Viena to priežasčių – nepagrįstai didelės elektromobilių kainos bei infrastruktūros trūkumas.
Kaip rašo „The Wall Street Journal“, naujasis vadovas laikosi panašios pozicijos, tad koncerno politikoje didelių pokyčių nesitikima. Būsimajam „Toyota“ kompanijos prezidentui Koji Sato 53-eji, jis kompanijoje karjerą pradėjo 1992 metais.
