Kai po rinkimų antrojo turo išrinktasis meras 39-erių Valdas Benkunskas dalijo interviu, jis ne kartą pabrėžė – norėtų, kad po ketverių metų vilniečiai jį prisimintų kaip merą, kuris ką sakė, tą ir padarė.
V.Benkunskas savo rinkimų programoje jau daug prišnekėjo, o „Sostinė“ pamėgino pažvelgti į svarbiausius jo minimus objektus ir kokia ateitis jų gali laukti Vilnių valdant konservatorių merui.
Iš karto matyti – rinkimų programoje spalvos daug gražesnės nei tikrovėje. Ir ateitis joje puikesnė, nei galėtų būti.
Gatvės
Jų prastėjanti būklė – bene svarbiausia vilniečiams tema. Kad prieš NATO viršūnių susitikimą, vyksiantį liepos 11–12 d. Vilniuje, jas reikia ne lopyti, o asfaltuoti, šią savaitę be užuolankų pareiškė prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
Pasak jos, šis sostinėje rengiamas svarbus Aljanso partnerių susitikimas yra šansas naujai išrinktam merui bei valdžiai prisistatyti visam pasauliui.
Reaguodamas į Prezidentūros kreipimąsi portalui lrt.lt V.Benkunskas pareiškė, kad gatvių remonto darbai vyksta nepriklausomai nuo to, ką galvoja ir ką sako prezidento patarėjai.
Būklė
Pats V.Benkunskas pripažino, kad Vilniuje yra apie 230 kilometrų gatvių, kurių dangos būklė vertinama kaip bloga.
Vilniaus gatvių tinklas – 2,4 tūkst. kilometrų, tad iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad blogos būklės dangos yra palyginti nedaug. Tačiau kiek dar yra tik patenkinamos?
V.Benkunsko vadovaujama savivaldybė žada prioritetą skirti blogiausios būklės gatvėms: Pylimo, Trakų, Liepkalnio, Kalvarijų. O kodėl ne J.Basanavičiaus gatvei, kurios grindinys toks nelygus, kad autobusai ir troleibusai vos pavažiuoja?
Savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas patikslino, kad J.Basanavičiaus gatvės rekonstravimo projekto rengėjai darbus užbaigti planuoja antroje šių metų pusėje.
Planuojama, kad rangos darbai prasidės tik kitąmet.
Gėda
Kitas klausimas – kodėl net nežadama tvarkyti turistų traukos objekto Aušros Vartų gatvės?
Socialinio tinklo paskyros „Apleistas Vilnius“ autorius dalijosi įspūdžiais apie Belgijos karaliaus Philippe’o ir karalienės Mathilde apsilankymą praėjusių metų spalį Vilniuje: „Tuo metu stovėjau prie uždarytos sankryžos ir žiūrėjau, kaip per sugriuvusią Bazilijonų gatvę atriedėjo karaliaus limuzinas. Jį pasitiko prezidentas Gitanas Nausėda ir visi lyjant per balas ir duobėtą šaligatvį ėjo pasivaikščioti pro Aušros vartus. Visi lyg ir šypsojosi, bet turbūt iš reikalo.
Galvojau – miesto valdžiai turėtų būti šiek tiek gėda žinant, kad Vilnių lanko ne tik vietiniai ir paprasti turistai, bet ir kitų valstybių vadovai, garsūs verslininkai, o miestas, ir ypač centras, taip apleistas.
Bet tada supratau, kad tikrai ne gėda. Jiems tiesiog nusispjauti. Nes jeigu bent kiek rūpėtų miesto įvaizdis ir apskritai jo kokybė, kas nors būtų dėl to daroma.“
Siaurinimas
Čia tai naujiena – V.Benkunskas prieš rinkimus pažadėjo stabdyti gatvių siaurinimo projektus. Tačiau pasakęs a neištarė b. Pasirodo, stabdys ne dėl to, kad gatvių siaurinimas prasilenkia su elementaria logika, o dėl to, kad yra brangus.
Anot V.Benkunsko, siaurinimas dėl papildomų gatvės elementų kainuoja nuo 30 iki 50 proc. brangiau nei įprastinis gatvės remontas. Kitaip tariant, siaurindami gatves mes kartu mažiname ir tvarkomų gatvių skaičių.
Kaip elgsis su susiaurintomis gatvėmis, meras nesakė. Tarkim, kaip sutvarkys sujauktą Algirdo gatvę, kur net siaurintojai nebežino, kurią blogybę pasirinkti – vienpusį ar dvipusį eismą.
Tuneliai
V.Benkunskas – tunelių šalininkas. Įvertinęs didžiausio intensyvumo gatves ir sankryžas jis žadėjo pradėti transporto mazgų rekonstrukciją.
Tunelis Kalvarijų ir Ozo gatvių sankryžoje, dar vienas tunelis Kareivių ir Žirmūnų gatvių sankryžoje, taip pat po tunelį Geležinio Vilko, Ukmergės ir Žalgirio bei Mokslininkų ir Geležinio Vilko gatvių sankryžose.
Kad sureguliavus šviesoforų darbą grūstys šiuose transporto mazguose sumažėtų, V.Benkunskui nė motais, nors kiekvienas vairuotojas pasakys, kad užsidegus žaliam signalui vienu metu automobiliams ir pėstiesiems tiesiog tirpdomas brangus laikas.
Be to, užtenka pasižvalgyti į tunelio po Seimo rūmais būklę. Jo remontą atsikalbinėjama pradėti – esą kartu reikia atlikti ir Nepriklausomybės aikštės rekonstrukciją. Ką jau čia nauji tuneliai, kai vieno iš veikiančių nesugeba sutvarkyti.
V.Benkunskui svarbu ir atnaujinti Olandų žiedą, kuriame sureguliuoti transporto srautų nepavyko nei merų Artūro Zuoko, nei Remigijaus Šimašiaus laikais.
Stotis
Banalu sakyti, kad tai yra miesto vartai. Kaip ir banalu V.Benkunskui kartoti, kad stotis daugelį metų buvo pamiršta vieta, niekaip nepasivejanti stoties rajono transformacijos.
„Per ateinančius ketverius metus planuojama įgyvendinti stoties atnaujinimo projektą. Duobėtas stovėjimo aikšteles stoties prieigose pakeis modernūs pėsčiųjų takai ir rekreacinės erdvės“, – žadėjo jis prieš rinkimus.
Tačiau rinkimų programoje nė žodžiu neužsiminta, kad didžiulė problema yra dabartinių autobusų stoties šeimininkų planai dalį teritorijos užstatyti daugiabučiais, kad autobusams bus skirta tik stotelė, kurią ketinama įrengti dabartinėje automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „Iki“. Koks čia atnaujinimas?
Tuo metu G.Grubinskas minėjo, kad stoties rajono pertvarka – tęstinis rajono konversijos projektas, kuris jau vyksta pastaruosius dešimt metų.
Rengiamas autobusų stoties rekonstrukcijos detalusis planas, dėl „Rail Baltica“ terminalo įvyko tarptautinis architektūrinis konkursas, vyksta derybos su įmone „Lietuvos geležinkeliai“ ir konkursą laimėjusiais architektais dėl projektavimo darbų.
Kartu atskirų plėtotojų iniciatyva taip pat vyksta privatūs konversijos projektai su stoties aikšte besiribojančiuose Naujamiesčio kvartaluose. Tačiau apie projektų įgyvendinimo terminus – nė žodžio.
Kad geležinkelio, o juo labiau autobusų stotis seniai neatitinka poreikių, patvirtins kiekvienas keliautojas. Ištrupėję šaligatviai, chaotiškas eismas, nutriušę kioskai, tamsūs užkaboriai, stovėjimo vietų trūkumas automobiliams – tai stebima jau daug metų.
Lėšos
Jų Tautos namams nėra ir nežinia kada bus. Todėl keistai atrodo V.Benkunsko tvirtinimas, kad koncertų salė ant Tauro kalno iškils per ateinančius ketverius metus.
Dabar statybvietė aptverta neišvaizdžia tvora, o tai, kad reprezentacinę erdvę darkė gaisro suniokoti, apleisti, avarinės būklės požymių turintys Profsąjungų rūmai, – nevykęs V.Benkunsko pasiteisinimas. Beje, rūmai buvo paskubomis ir gerokai permokant nugriauti dar 2019 metais.
Anot savivaldybės, Tautos namų projekto derinimas baigtas, jam išduotas statybos leidimas.
Kadangi tai nacionalinės reikšmės objektas, kreiptasi į Vyriausybę dėl finansavimo. Kada jis bus gautas – nežinia.
Kad vilniečiai pernelyg nesipiktintų, šiuo metu vyksta Tauro kalno atnaujinimo darbai. Aplinka bus sutvarkyta taip, kad ne tik pabrėžtų būsimos koncertų salės architektūrą, bet ir taptų patogia viešąja erdve susitikti ir pailsėti miestiečiams.
Parko koncepcija nėra keičiama – projektas pritaikytas prie jau susiformavusių vilniečių įpročių, kurie laisvalaikio veiklos čia randa bet kuriuo metų laiku. Artimiausiu metu prasidės pėsčiųjų viaduko per Tauro gatvę statybos, jis sukurs patogią jungtį tarp Naujamiesčio ir Senamiesčio.
Panašu, kad pasivaikščiojus po parką vilniečių žvilgsniai dar ilgai atsirems į statybvietės, kurioje niekaip neiškyla Tautos namai, tvorą.
Grėsmė
Taip remdamasis Valstybės saugumo departamentu V.Benkunskas apibūdino Maskvos namus. Bet grėsmė yra ir kita – kad šiais metais Maskvos namai nebus nugriauti, kaip buvo apskelbusi savivaldybė.
Paklausta, kiek tikėtina, kad Maskvos namai bus nugriauti iki šių metų pabaigos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė Rasa Kėkštienė paaiškino, kad griovimo darbų atlikimo terminas priklausys nuo to, kaip sklandžiai vyks viešųjų pirkimų procedūros.
Tik gavusi tiekėjo parengtą sąmatą inspekcija inicijuos viešųjų pirkimų procedūras griovimo darbų paslaugoms įsigyti.
Vilniaus miesto apylinkės teismas dar praėjusių metų gruodį paskyrė 300 eurų baudą viešajai įstaigai Maskvos kultūros ir verslo centrui Maskvos namams už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Kartu teismas suteikė teisę Statybos inspekcijai griauti neteisėtai pastatytą statinį. Nuo šios nutarties prabėgo jau beveik keturi mėnesiai.
Stadionas
Bet Maskvos namai – ne nacionalinis stadionas, kuris griaunamas iki šiol, nors darbai turėjo būti baigti praėjusių metų gegužę. Taigi vėluojama jau mažiausiai 10 mėnesių.
Praėjusių metų sausio 4 dieną iškilmingai pradėjus stadiono griaučių griovimo darbus V.Benkunskas žadėjo, kad statybos darbai prasidės arba 2022-ųjų pabaigoje, arba šių metų pradžioje, kai bus parengtas techninis projektas.
Taip, jis šiuo metu parengtas, tačiau statybos leidimo dar nėra. G.Grubinskas pasidžiaugė bent tuo, kad griovimo darbų atlikta tiek, kad jau būtų galima pradėti nacionalinio stadiono statybas.
Daug kuriozų būta griaunant stadioną, kai akmenys ir betono nuolaužos sprogdinant konstrukcijas lėkė į gyventojų kiemus, krito ant automobilių.
Bet didžiausias kuriozas – lyginant nacionalinio stadiono ir Dariaus ir Girėno stadiono Kaune griovimo darbų terminus. Kauniečiai užtruko tik tris savaites.
Kalbėdamas apie nacionalinio stadiono ateitį V.Benkunskas diplomatiškai paminėjo, kad tai bus vienas iš didelės apimties sporto objektų, kurį jo vadovaujama savivaldybė išplėtos iki 2026 metų.
Švieslentės
Čia su V.Benkunsku reikia sutikti – mieste esančios informacinės švieslentės turėtų padėti geriau planuoti savo kelionę, o ne rodyti reklaminę informaciją.
Dabar jose – beprasmiai raginimai užsisegti saugos diržus arba pasirinkti saugų greitį, laikytis atstumo.
Nors įrengtos seniai, vairuotojams jos taip ir liko nenaudingos. Tik kažin ar jų prireiks, juk daugelis vairuotojų naudojasi programėlėmis, kurios nurodo transporto grūstis, avarijas.
Paspirtukai. Taip, paspirtukų vairuotojai ir pėstieji neretai neranda bendros kalbos, kaip sakė V.Benkunskas.
Siekdama užtikrinti ir vienų, ir kitų saugumą savivaldybė pažadėjo įvesti taisykles, kuriomis turės vadovautis paspirtukų vairuotojai ir dalinimosi paslaugų teikėjai.
Taip pat esą atsiras reikalavimai įmonėms, norinčioms teikti elektrinių paspirtukų nuomos paslaugas.
Savivaldybė reikalaus, kad visi eisme dalyvaujantys paspirtukai turėtų aiškiai pažymėtus numerius ir būtų užregistruoti.
Ir to užtenka, kad eismas taptų saugesnis, paspirtukai keltų mažiau pavojaus pėstiesiems?
Kitas pažadas pėstiesiems turėtų labiau patikti: paspirtukų parkavimas miesto centre – tik iš anksto nurodytose ir pažymėtose vietose.
Kitose Vilniaus vietose jų stovėjimo vieta nebus ribojama, tačiau už piktybiškai paliktus paspirtukus dalinimosi paslaugų teikėjams arba paspirtuko savininkams bus skiriama bauda.
