Prie jūros – tik automobiliu? Vasarotojai raginami išbandyti aplinkai draugiškesnį keliavimo būdą

Įsibėgėjanti vasara dažną vilioja leistis į kelionę prie jūros. Iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir kitų šalies miestų ir miestelių gyventojai dažniausiai pajūrin keliauja automobiliu. Tvarumo ekspertas ragina nepamiršti labiau aplinkai draugiškų transporto priemonių ir tikina – taip ne tik mažiau kenksime gamtai, bet ir patys prasmingiau praleisime laiką.

Prie jūros – tik automobiliu? Vasarotojai raginami išbandyti aplinkai draugiškesnį keliavimo būdą.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Prie jūros – tik automobiliu? Vasarotojai raginami išbandyti aplinkai draugiškesnį keliavimo būdą.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Prie jūros – tik automobiliu? Vasarotojai raginami išbandyti aplinkai draugiškesnį keliavimo būdą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Prie jūros – tik automobiliu? Vasarotojai raginami išbandyti aplinkai draugiškesnį keliavimo būdą.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilniaus gyventojai lietuvišką pajūrį gali patogiai pasiekti traukiniu.<br>P.Lileikio nuotr.
Vilniaus gyventojai lietuvišką pajūrį gali patogiai pasiekti traukiniu.<br>P.Lileikio nuotr.
Vilniaus gyventojai lietuvišką pajūrį gali patogiai pasiekti traukiniu.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Vilniaus gyventojai lietuvišką pajūrį gali patogiai pasiekti traukiniu.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Renkantis kelionės nakvynės vietą, patariama atkreipti dėmesį į galimybę atvykti viešuoju transportu.<br>M.Patašiaus nuotr.
Renkantis kelionės nakvynės vietą, patariama atkreipti dėmesį į galimybę atvykti viešuoju transportu.<br>M.Patašiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2023-07-07 13:29, atnaujinta 2023-07-10 09:44

Iniciatyvos „tvariau.lt“ autorius ir Klimato muziejaus vadovas Gediminas Kondrackis teigia, kad sprendimą persėsti iš automobilio į traukinį ar autobusą – turėtų lemti sąmoningas pasirinkimas kuo mažiau kenkti aplinkai.

„Jau seniai įrodyta, kad tiek autobusai, tiek traukiniai daro mažesnę žalą gamtai nei automobiliai: apytiksliai autobusas yra 2 kartus, o traukinys net 5 kartus mažiau taršus nei įprastas automobilis. Idealiame pasaulyje vien to pakaktų sąmoningesniam pasirinkimui“, – sako G. Kondrackis.

Jo teigimu, keliavimas ne automobiliu taip pat suteikia daugiau galimybių prasmingiau leisti laiką – važiuojant autobusu ar traukiniu galima dirbti, skaityti, žiūrėti filmus ar užsiimti kita mėgstama veikla, nes nereikia vairuoti.

Į pajūrį – traukiniu

Netoli Kauno gyvenantis pašnekovas tikina, kad Vilniaus gyventojai lietuvišką pajūrį gali patogiai pasiekti traukiniu, o kauniečiai – autobusu. O su savimi pasiėmus dviračius, galima pratęsti atostogas dar tvariau.

„Septynerius metus gyvenau Vilniuje ir neturėjau automobilio, bet prie jūros vis tiek nuvykdavau. Į traukinį pasiimdavau dviratį ir nukeliaudavau iki Klaipėdos arba Kretingos, nuo kur tęsdavau kelionę dviračiu į galutinį kelionės tikslą – Nidą ar Palangą.

Tiems, kurie planuoja taip daryti ateityje, rekomenduoju pradėti minti nuo Klaipėdos, nes ten yra gana geras dviračių takas tiek į Palangos, tiek į Nidos pusę. Tiesa, šiemet dviračių takas nuo Smiltynės iki Juodkrantės yra tvarkomas, tad galimybę keliauti dviračiu Kuršių Nerijoje reikėtų pasitikrinti prieš kelionę“, – pataria G. Kondrackis.

Daugiau naujų takų dviratininkams ir pėstiesiems

Keliauti dviračiu skatina ne tik pastaraisiais metais itin populiarėję dviračiai, bet ir tvarkoma infrastruktūra.

„Itin džiugina, kad daugėja paprastų miesto dviračių, kuriais važiuojama kasdien – į parduotuvę, darbą ir panašiai. Tam reikalinga ir infrastruktūra – ne didesniam greičiui, o elementariam saugumui ir patogumui.

Pavyzdžiui, Naujamiestyje Vilniuje susiaurintos gatvės, nepaisant vairuotojų kritikos, tapo saugesnės ir patogesnės dviratininkams“, – pabrėžia tvarumo ekspertas.

Pasirinkusius atostogauti su dviračiu pajūryje taip pat turėtų džiuginti per pastaruosius metus įrengti nauji ir atnaujinti dviračių bei pėsčiųjų takai.

Panaudojant Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) investicijas, Palangoje nutiestas pėsčiųjų ir dviračių takas ties Bangų gatve nuo Klaipėdos plento iki Vytauto gatvės, rekonstruotas 1,2 km ilgio Ošupio pėsčiųjų ir dviračių takas – paklota nauja danga, o takas išskirtas į dvi dalis – dviračių ir pėsčiųjų, šią dalį pritaikant specialiųjų poreikių turintiems žmonėms.

Tokiems poreikiams bus pritaikytas ir beveik kilometro ilgio Naglio alėjos takas tarp Šermukšnių gatvės ir Lino tako. Be to, Palangoje šalia viešojo naudojimo pastatų įrengtos septynios dviračių saugyklos-stoginės.

Nidoje ERPF lėšomis buvo rekonstruotas pėsčiųjų ir dviračių takas tarp centrinio ir pietinio paplūdimių, o miesto centrinėje dalyje, esančioje tarp Naglių ir Taikos gatvių bei „Agilos“ centro, atnaujinti pėsčiųjų takai, pritaikant žmonėms su specialiais judumo poreikiais.

Šiuo metu vykdoma dviračių tako Smiltynė–Nida rekonstrukcija – iki liepos vidurio turėtų būti atnaujinta apie 13 kilometrų atkarpa nuo Smiltynės iki Juodkrantės.

Takas bus ne tik platesnis – iki 3,5 m pločio vietoj buvusių 2–2,5 m, bet ir patogesnis tiek dviratininkams, tiek žmonėms su negalia.

Netrukus planuojama skelbti viešąjį konkursą ir likusiam nesuremontuotam tako ruožui nuo Juodkrantės iki Pervalkos rekonstruoti, taip pat numatoma sutvarkyti „skersinius“ takus Pervalka–paplūdimys, Preila–paplūdimys.

Šiuo metu taip pat skelbiamas viešasis pirkimas dviračių tako šalia magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga ruože nuo 137,09 iki 141,79 km tiesimo darbams atlikti.

Šis takas užtikrins nepertraukiamą, saugų ir patogų susisiekimą dviračiais tarp Kretingos ir Palangos. Planuojama, kad darbai bus baigti iki 2024 metų vasaros sezono pradžios.

Iš viso 2014–2020 metais pėsčiųjų ir dviračių takams Lietuvoje skirta 10,2 mln. eurų ERPF investicijų.

Pataria, kaip keliauti dar tvariau

Tvariau keliauti galima ne tik pasirenkant aplinkai mažiau taršų transportą, bet ir keičiant savo įpročius. G. Kondrackis atkreipia dėmesį, kad net ir nedideli pokyčiai gali būti reikšmingi.

Renkantis kelionės nakvynės vietą, patariama atkreipti dėmesį į galimybę atvykti viešuoju transportu. Planuojant išvyką verta apgalvoti ir pasiimamą bagažą – keliaujant lėktuvu rekomenduojama rinktis rankinį bagažą, nes kuo mažesnis jo svoris, tuo mažiau kuro sunaudojama.

„Keliaujant traukiniu ar autobusu, bagažo dydis yra mažiau svarbus, bet vis dėlto reikėtų tuo nepiktnaudžiauti ir imti tiek daiktų, kiek iš tikrųjų jų reikės“, – sako G. Kondrackis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.