Vilniaus rajone kovą uždarius Lavoriškių pasienio kontrolės punktą miestelio gyventojai mėgaujasi ramybe – nebeliko vilkikų srauto link Baltarusijos.

Vilkikai, lekiantys per gyvenvietę nesumažinę greičio, dieną ir naktį besirikiuojančios sunkvežimių eilės, vairuotojų apterštos pakelės. Visa tai – Lavoriškių praeitis.

Nuo kovo 1-osios Lavoriškių pasienio kontrolės punktas uždarytas, ir tai pajuto ne tik gyventojai, bet ir gamta. Penkių kilometrų kelyje nuo kaimo iki sienos nesibaimindami straksi strazdai, ant asfalto tupia didesni sparnuočiai. Juk automobilių dabar važiuoja vos vienas kitas.

Tiesa, giminių ar net namus Baltarusijos teritorijoje turintiems Lavoriškių gyventojams – nepatogumai, nes kirsti sieną tenka Medininkų punkte. Tai – nemaža apylanka.

[[ge:lrytas:lrytas:31438307]][[ge:lrytas:lrytas:31566992]]

Sunkiau vykti pas gimines

Apie tai prašnekusi Lavoriškėse gyvenanti Marija neslėpė, kad dėl to nepatenkintas ne vienas kaimynas.

„Juk galėjo palikti bent galimybę sieną pėsčiomis ar dviračiais kirsti, nes Kotlovka Baltarusijoje – ranka pasiekiama. O ten nemažai kas iš Lavoriškių giminių turi, kitiems tėvai namus yra palikę.

Dabar tiek kilometrų reikia per Medininkus važiuoti, ilgiausioje eilėje pasienyje stovėti“, – sakė Marija.

Iš tiesų – šį pirmadienį prie Medininkų punkto eilėje rikiavosi 790 automobilių. Jiems laukti teko apie 103 valandas, daugiau nei keturias paras.

Marijos žodžiais, kita bėda – Lavoriškių punkte dirbo ne tik pareigūnai, kurie dauguma nevietiniai, bet ir aptarnaujantis personalas. Jie visi neteko darbo.

„Darbo Lavoriškėse sunku rasti. Skelbimų lentoje tik vienas skelbimas, siūlantis dirbti pas ūkininką fermoje. Tai sunkus darbas. Anksčiau būdavo daugiau skelbimų“, – pasakojo Lavoriškių senbuvė.

Pagailo nenaudojamo kelio

[[ge:lrytas:lrytas:31578900]]

Vis dėlto Marija sutiko, kad uždarius punktą Lavoriškėse ramiau: „Aš prie bažnyčios gyvenu, toliau nuo kelio. Bet kiti žmonės skųsdavosi, kad ramybės nebūdavo nei dieną, nei naktį.“

Ūkininkas Janas patvirtino, kad dabar einant pakele nebereikia dairytis, ar neatlekia vilkikas. Juolab kad namo skubėdavę baltarusių vairuotojai dažnai viršydavo greitį.

Be to, vilkikų eilės ne tik per visas Lavoriškes vingiuodavo, jų pabaiga neretai būdavo prie Mickūnų. Kaip jas aplenkti važiuojant traktoriumi su padargais?

Tačiau Česlovui gaila: kelias link pasienio puikus, beveik be provėžų, o visiškai tuščias.

„Ramybė gerai, bet kai toks kelias nenaudojamas, apmaudu. Juk žiemą jį vis tiek reikės valyti, barstyti. Dėl kelių vietos gyventojų automobilių?“ – klausė Česlovas.

Pigesnių degalų nebūdavo

Gal eilėse stovintys vairuotojai nelegaliai dyzelinu prekiaudavo?

„Ne, tikrai to nebūdavo, nes į Baltarusiją iš Europos vairuotojai beveik tuščiais degalų bakais grįždavo. Man, kaip ir anksčiau, traktoriui degalus tenka pilti degalinėje. O dyzelinas ten brangus“, – skundėsi Janas.

[[ge:lrytas:lrytas:31578901]]

Pasak Vitoldo, stovėdami eilėje niekas iš vairuotojų ir nebūtų rizikavę dėl kelių dešimčių eurų iš bako įpilti dyzelino: „Nebent vietiniai naktį iš bako patys nusipildavo. Kad tokių atvejų buvę, teko girdėti.“

Į Baltarusiją – tik per du pasienio punktus

Kovo mėnesį Lietuva uždarė ne tik Lavoriškių, bet ir Raigardo pasienio kontrolės punktus su Baltarusija.

Liko veikti tik Medininkų ir Šalčininkų punktai, tačiau juose taikomi apribojimai – draudžiamas pėsčiųjų ir dviratininkų vykimas.

Lietuvos institucijos teigia, kad taip siekiama spręsti nacionalinio saugumo, kontrabandos, tarptautinių sankcijų pažeidimų problemas.

Lavoriškėse antrą mėnesį – naujas gyvenimas: nebeliko vilkikų srauto link Baltarusijos