Kone 40 proc. Lietuvos kelių yra prastos būklės. Tokia statistika akis bado jau ne tik jais važinėjančiais gyventojams, bet ir verslo bei politikos atstovams. Bene didžiausias galvos skausmas – tvarus problemos sprendimo finansavimas.

Finansavimas turi būti tvarus

Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko akcentavo, kad per pastaruosius kelerius metus augo visuomenės supratimas apie šalies kelių būklę – keliais ne tik nepatogu važiuoti, tačiau jų būklė taip pat kiša koją ir verslo vystymuisi, regionų plėtrai.

„Turime rasti ir ilgalaikius sektoriaus finansavimo būdus. Akivaizdu, jog tas modelis, kuris vyravo iki šiol, kuris tam tikra prasme ir atvedė į sektoriaus infrastruktūros nudėvėjimą, visi suvokiame, jog jis turi pasikeisti“, – kalbėjo Š. Frolenko.

[[ge:lrytas:lrytas:36042605]][[ge:lrytas:lrytas:36072493]][[ge:lrytas:lrytas:36142798]]

Anot jo, svarbu pastebėti „dramblius kambaryje“, o vienas jų – sunkiasvorio transporto svorio kontrolė.

„Sunkiasvoris transportas, kuris nesilaiko reguliavimo, kuris viršija svorius, daro labai reikšmingą įtaką kelių infrastruktūrai“, – teigė asociacijos vadovas.

Panašiomis mintimis dalijosi ir susisiekimo ministras.

„Ne vieną kartą esu sakęs, kad jei darai kažką ir gauni rezultatą tokį, kokį gauni, tai tikėtis, kad darant tą patį gausi kitokį rezultatą – labai sudėtinga. Visi puikiai žinote, kad ne pirmus metus ir mes politikai, ir visuomenė išsakome tą patį, jei nieko nekeisime su kelių sektoriumi ir kelių finansavimu, puikiai žinome, koks bus rezultatas“, – kalbėjo susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis ir pridūrė, jog padėtis kasmet tik blogės.

Ministerijos galva taip pat išreiškė viltį, jog ateityje finansavimas keliams taps tvaresnis.

„Nesvarbu, kokia politinė jėga bus valdžioje, svarbu, jog šio sektoriaus iššūkiai nebus alternatyva sprendžiant kitų sektorių problemas. Tai yra, nebus taip, kad kitam sektoriuje pritrūkus pinigų, jų ieškosime čia, kaip tai buvo daroma anksčiau“, – vylėsi susisiekimo ministras.

Apie tvaresnį finansavimą keliams kalbėjo ir prezidento patarėjas Ramūnas Dilba.

Anot jo, prezidentūros pozicija šiuo klausimu aiški ir paprasta – problemos turi būti sprendžiamos, o ypač daug dėmesio turi būti skiriama regioniniams keliams.

Kaip vieną iš problemų sprendimo finansavimo šaltinių jis įvardijo e-tolling – elektroninės kelių rinkliavos – sistemą, tiesa, anot R.Dilbos, svarbu, jog ji apskritai pradėtų veikti.

„Turime užtikrinti, kad šis projektas netaptų antruoju stadionu“, – pirštu į problemą dūrė prezidento patarėjas.

Judame į priekį

Vilniuje vykusiame „Kelių forume“ AB „Via Lietuva“ vadovas Marius Švaikauskas pasidžiaugė, praėjusiais metais nuveiktais darbais: sutvarkyta 345 kilometrų kelių, 30 tiltų ir viadukų, 74 kilometrai magistralinių kelių, 70 kilometrų dviračių takų, taip pat sutvarkytos 422 perėjos.

Džiugino ne tik nutiestų kilometrų skaičiai, bet ir augančios investicijos – pernai pasiektas didžiausias investavimo skaičius.

[[ge:lrytas:lrytas:36250833]]

„Vienas įspūdingiausių pasiekimų – įgyvendintas 16 kilometrų „Via Baltica“ ruožas. Neslėpsiu, išgirstame priekaištų iš gyventojų, iš visuomenės, kodėl viskas vyksta taip lėtai. Galiu atvirai pasakyti, kad pas mus atvažiuoja lenkai, latviai, estai ir net austrai ir klausia, kaip jūs sugebėjote per 16 mėnesių pastatyti 16 kilometrų automagistralės su jungiamaisiais keliais ir tiek pat statinių. Čia yra pasiekimas“, – kalbėjo M.Švaikauskas.

Padėtis nedžiugina

„Mūsų dangos būklės indeksas – nedžiuginantis, o tai rodo, kad valstybė ir mes patys turime ieškoti galimybių jį gerinti“, – kalbėjo M.Švaikauskas.

„Via Lietuva“ statistika byloja, jog 2024 metų pradžioje net 38,4 proc. Lietuvos kelių dangos būklė įvardinta kaip bloga.

„Nors 2024 m. turėjome didžiausias investicijas, tačiau jų nepakako, nes preliminarūs metų galo duomenys rodo kelių būklės blogėjimą. Tai reiškia, jog tie pinigai, kuriuos investavome, nedavė rezultato, jų reikia žymiai daugiau tam, kad sustabdytumėme kelių ir statinių degradaciją“, – tendencijas įvardijo „Via Lietuva“ vadovas.

Jis pridūrė – vien kelių būklės gerinimui reikia apie 5,4 mlrd eurų.

Skaičiai nedžiugina ir Lietuvos tiltų statistikoje – net 118 tiltų Lietuvoje yra blogos būklės, o net 35 iš jų taikomi judėjimo ribojimai.

„Tai reiškia, kad tam tikra sunkiasvorė technika, ūkininkų technika per šiuos tiltus pravažiuoti negali. Ūkininkui, kuris turi žemės sklypą vienoje autostrados pusėje ir iki kurio jam tiesiai reikėtų važiuoti kilometrą, norint jį pasiekti tenka važiuoti aplinkui 60 kilometrų. Tai yra vienas didžiausių šių metų mūsų tikslų“, – teigė M.Švaikauskas.

Norint, jog situacija gerėtų, reikalingi bent 300 milijonai eurų, o bendrai visiems Lietuvos infrastruktūros statiniams reikalingas papildomas milijardas eurų.

[[ge:lrytas:lrytas:36254825]]

Reikia didesnio finansavimo

Prieš keletą metų iškeltas tikslas, jog Lietuvoje 2025 metais turėtų likti ne daugiau kaip 34,57 proc. blogos būklės kelių.

Tiesa, anot M.Švaikausko, taip ir nebuvo apibrėžta, kiek šiam tikslui įgyvendinti reikės skirti finansų, tad lūkesčiai ir realybė šiandien skiriasi kaip diena ir naktis.

„Jeigu mes nieko nekeisime, neskyrus reikiamo finansavimo, 2025 metai šis rodiklis sieks 40 proc., 2035 m. – 50 proc.“, – nerimą keliančias prognozes dėstė M.Švaikauskas.

Neramina ir tiltų bei viadukų likimas, mat didžioji dauguma šių infrastruktūros statinių Lietuvoje statyti prieš 25 ar daugiau metų, o situacijos negerina nors ir nepakankamai, bet augantis finansavimas.

„2018 m. tiltams ir viadukams buvo skirta 6,6 mln. eurų, 2024 m. – 10 kartų daugiau. Tačiau būklė nesistabilizuoja, ji blogėja. Neskyrus tinkamo finansavimo mes eisime tik blogyn, turime su tuo susitaikyti. Jeigu paimsime tokį finansavimą, koks buvo suprogramuotas praėjusiais metais, 2035 m. turėsime 192 blogos būklės tiltus“, – sakė „Via Lietuva“ vadovas.

G. Nausėdos patarėjas: „Turime užtikrinti, kad šis projektas netaptų antruoju stadionu“