Žaliąjį vandenilį naudojančių autobusų nuvažiuoto kilometro kaina penkiskart didesnė nei elektrinių ar biometano dujas naudojančių autobusų. Tačiau vandeniliu pildomų autobusų Vilnius ketina pirkti net 16.

Balsuodami už Vilniaus miesto biudžetą valdantieji patvirtino 1,8 mln. eurų žaliojo vandenilio gamybai plėtoti ir pritaikyti miesto transportui.

Vis dėlto prieš įsigyjant tokį brangų pirkinį gerai pasvarstyti pasiūlė net valdančiųjų atstovas laisvietis Remigijus Šimašius.

Mat nusipirkus dviašius ir triašius žaliąjį vandenilį naudojančius autobusus vietoj taip pat ekologiškų biometaną naudojančių autobusų teks papildomai skirti beveik 50 mln. eurų.

[[ge:lrytas:lrytas:36335072]][[ge:lrytas:lrytas:36341037]][[ge:lrytas:lrytas:36344415]]

Suprantama, šiuos pinigus teks sumokėti vilniečiams.

Ir tai dar ne viskas. Dėl to, kad vandenilį naudojančių autobusų vieno nuvažiuoto kilometro kaina gerokai didesnė nei kitų transporto priemonių, jie per dešimt eksploatavimo metų pridarys papildomai dar maždaug 10 mln. eurų nuostolio.

Balsavo už investicijas

Prieš sausio 29-osios savivaldybės tarybos posėdį Nacionalinio susivienijimo grupės atstovas Almantas Stankūnas merui, tarybos nariams ir atsakingiems pareigūnams išsiuntė laišką, kuriuo mėgino įrodyti, kad žaliąjį vandenilį naudojantys autobusai – ne Vilniaus kišenei.

Bet tarybos nariai balsuodami už biudžetą vis tiek patvirtino 1,8 mln. eurų investicijas žaliojo vandenilio gamybai plėtoti ir pritaikyti miesto transportui.

Juk Vilnius – žalioji Europos sostinė, judanti žaliuoju kursu, kad ir kiek tai kainuotų.

Vardijo trūkumus

A.Stankūno kritikos sulaukė ir elektriniai autobusai. Juos įsigyjant prireiktų papildomų apie 6–8 mln. eurų investicijų transformatorinei pastotei ir visai reikalingai infrastruktūrai, kuri būtina bent 25 elektrinių autobusų įkrovimo stotelėms, kad per naktį būtų suspėta įkrauti visus elektrinius autobusus.

Didėtų ir eksploatavimo sąnaudos, nes žiemą elektrinius autobusus tektų papildomai įkrauti ir dieną.

Tarybos nario nuomone, biometaną naudojantys autobusai būtų klimatui neutralūs, o jų pildymas kuru galėtų vykti įrengus nebrangias stoteles prie jau esamos pakankamo galingumo gamtinių dujų tiekimo vietos.

Meras Valdas Benkunskas ir kiti konservatoriui bandė aiškinti, kad pigesnių Lietuvoje gaminamų ir draugiškų aplinkai biometaną naudojančių autobusų negalima pirkti, nes esą 2035 metais Europos Sąjunga uždraus juos eksploatuoti.

A.Stankūnas į tai atsakė, kad pasaulio politika keičiasi ir jau atsisakoma visų nepateisinamų išlaidų žaliajam kursui.

Meras buvo nepatenkintas

A.Stankūnas įsitikinęs – brangų vandenilį naudojančių autobusų pirkimas stumiamas todėl, kad buvęs meras R.Šimašius nutarė, o V.Benkunskas perėmė jo idėją pasipuikuoti prieš Europą vandenilį naudojančiais autobusais.

Nors tai taps našta miesto biudžetui, taryba prieš pusantrų metų priėmė sprendimą investuoti į vandenilio gamybos įrenginius Vilniuje.

Tačiau net valdančiosios daugumos politikai sausio 29-ąją suabejojo. Pats R.Šimašius paprašė pertraukos ir svarstyti klausimą keliomis stadijomis.

V.Benkunskas dėl to prieštaravo, bet jam teko sutikti.

Laukia papildomos išlaidos

Žaliasis vandenilis bus gaminamas Vilniaus šilumos tinklų antrojoje termofikacinėje elektrinėje.

Bet žaliojo vandenilio gamybai nebus tinkama elektra, kurią gali pagaminti biokurą naudojantys kombinuotos šilumos ir elektros gamybos blokai, tad vėl laukia papildomos išlaidos.

A.Stankūnui niekas neatsakė, ar šešiolikos vandenilį naudojančių autobusų įsigijimas yra tiesiogiai susijęs su sprendimu dėl miesto transporto bilietų kainų didinimo.

Beje, susižavėjusiems žaliuoju kursu reikėtų atsigręžti į JAV, kurios apskritai jo atsisako.

Kalbėjo prieš dvejus metus

Apie vandenilį naudojančius autobusus meras V.Benkunskas pradėjo kalbėti 2023 metais – esą ateityje jie sudarys reikšmingą miesto transporto tinklo dalį.

Jau tada Vilniaus viešojo transporto tuometis direktorius Darius Aleknavičius įvardijo, kad savivaldybė ketina įsigyti 16 autobusų ir juos galės naudoti ilgesniems maršrutams, kuriais keleivius vežančios transporto priemonės per dieną nurieda 250–300 kilometrų.

Paskui į Vilnių bandymams atkeliavo vandenilį naudojantis autobusas „Toyota Caetano“.

Be to, savivaldybė skelbė, kad Vilnius nuo 2026 metų gamins žaliąjį vandenilį, jį naudojantys autobusai pakeis dyzelinius, o iki 2030-ųjų sostinė visiškai atsisakys iškastinio kuro.

Tai dar ne viskas. Taip pat numatoma, kad antrosios termofikacinės elektrinės teritorijoje prie Savanorių prospekto transporto žiedo bus įrengtas 3 megavatų galios elektrolizeris, kuris kiekvienais metais pagamins 1,14 mln. kubinių metrų žaliojo vandenilio.

Autobusų daugėja, o pajamos už bilietus mažėja

Buvusio mero, Seimo nario A.Zuoko nuomone, dvigubai didinti miesto transporto bilietų kainas prireikė dėl to, kad nuo 2017 m. dėl prasto valdymo, politinių sprendimų ir galimų korupcijos apraiškų buvo siekiama vežti ne keleivius, o kilometrus ir nuolat pirkti naujus autobusus, visiškai nesirūpinant sistemos efektyvumu, nekreipiant dėmesio į paslaugos ekonominius parametrus, kokybę ir naujų technologijų diegimą.

2015 metais miesto transporto sistema eksploatavo 507 transporto priemones, o 2024-aisiais darbo dienomis į gatves išriedėdavo net 627 transporto priemonės, įskaitant bendrovių „Kautra“ ir „Transrevis“ autobusus.

Metinė miesto transporto rida 2015 metais buvo 38,48 mln. kilometrų, o 2024 metais ji išaugo iki 45,63 mln. kilometrų. Tačiau keleivių autobusai ir troleibusai perveža tiek pat, kiek prieš dešimt metų.

Tik 2024 m. keleivių kelionių skaičius pasiekė rodiklį, kuris Vilniuje buvo užfiksuotas 2014 metais, – 208,2 mln. „Tačiau svarbu pažymėti, kad tuo metu į gatves išriedėdavo tik 507 autobusai ir troleibusai, o dabar gatvėse kursuoja 120 papildomų autobusų ir atidaryti 8 nauji maršrutai“, – pabrėžė Seimo narys.

Miesto transporto naudotojų skaičiaus nedidino nei brangi bei intensyvi jo reklama, nei gatvių siaurinimas, nei parkavimo plėtros stabdymas.

Todėl 2015 metais net 55 proc. miesto transporto biudžeto buvo surenkama iš bilietų, pajamos už kuriuos siekė 34,38 mln. eurų, o 2024 metais šis skaičius buvo tik 33,72 mln. eurų.

„Tai rodo, kad, nepaisant didesnio maršrutų skaičiaus ir padidėjusio atnaujinto miesto transporto priemonių parko, pajamos iš bilietų ne tik nedidėjo, bet ir sumažėjo“, – pažymėjo A.Zuokas.

O štai dotacijos ir nuostolių kompensacijos augo ne procentais, o kartais. 2015 m. jos buvo 28,02 mln. eurų, 2024 metais siekė 84,01 mln. eurų, o 2025 metų biudžete viršys ir 100 mln. eurų.

Žaliąjį kursą maitins milijonais: šiuos pinigus teks sumokėti vilniečiams