Kai meras Valdas Benkunskas ėmė kalbėti apie evakuaciją Neries upe, pradėjo aiškėti, kad bėdos atveju iš Vilniaus nėra paruošto nė vieno kelio. Ir panašu, kad dar ilgai nė vieno bent kiek pralaidesnio nebus.

Geriau jau V.Benkunskas nebūtų prasižiojęs apie sumanymą reikalui esant evakuoti vilniečius Neries upe.

Krašto apsaugos ministerijoje iškart kilo klausimas apie tikruosius evakuacijos kelius iš didžiausio Lietuvos miesto.

Tad kariškiai praėjusią savaitę pasikvietė V.Benkunską ir Vilniaus rajono merą Robertą Duchnevičių papasakoti, kaip būtų evakuojami gyventojai.

[[ge:lrytas:lrytas:36421130]]

V.Benkunskas gyrėsi, kad pristatė penkis projektus, kurie savivaldybei atrodo kaip ypač reikalingi Vilniui. Ir ne tiktai Vilniui – savo svarba jie yra bendras sostinės ir Vyriausybės reikalas, vardijo meras.

Tik ar nors vienas iš projektų yra įgyvendinamas ar bus pradėtas įgyvendinti artimiausiu laiku? Ne.

Problemą tiktai įvardijo

Niekas neabejoja, kad svarbiausias kelias nelaimės atveju būtų į vakarus – automagistrale Kauno link. Ir ne tik tada.

[[ge:lrytas:lrytas:36249710]][[ge:lrytas:lrytas:36421752]][[ge:lrytas:lrytas:36339433]]

Normalaus, o ne vienos eismo juostos kelio reikia kiekvieną dieną, nes ten susidaro spūstys. Ypač ilgos automobilių eilės Gariūnuose nusidriekia ketvirtadienį ir penktadienį vasarą, kai vilniečiai pajuda pajūrio link.

Savivaldybė jau seniai išvažiavimą iš Gariūnų gatvės į magistralę Vilnius–Kaunas buvo identifikavusi kaip probleminį kelią. Jį V.Benkunskas žadėjo platinti, bet konkrečių veiksmų kol kas nematyti.

„Vilniaus savivaldybė yra identifikavusi šią vietą kaip probleminę, tačiau ji priklauso bendrovei „Via Lietuva“, todėl dar praėjusių metų pabaigoje inicijuotos diskusijos dėl išvažiavimo platinimo iki dviejų eismo juostų“, – po susitikimo Krašto apsaugos ministerijoje nieko konkretaus nenurodė savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas.

Vėliau savivaldybė patikslino, kad jeigu tik gautų valstybės finansavimą, Gariūnų gatvėje imtųsi projektavimo ir rekonstrukcijos darbų.

Baigs remontuoti kitąmet

Valakampių tiltas ekstremalios situacijos metu reikalingas, kad mažintų priklausomybę nuo Molėtų plento. Bet jo kapitalinis remontas iki šiol nepradėtas, nors po jo statinys atlaikytų ir sunkiasvores transporto priemones.

Savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas minėjo, kad šiuo metu vyksta viešųjų pirkimų procedūros darbams atlikti.

Iki vasario pabaigos planuojama susipažinti su konkurse dalyvaujančių rangovų pasiūlymais.

Tačiau remonto darbus planuojama baigti tik 2026 metų pradžioje. Atlikus statinio ekspertizę specialistai rekomendavo pirmose juostose apriboti eismą, paliekant jas tik miesto transportui.

Mat atliekant tilto laikomosios galios skaičiavimus buvo nustatyta, kad vidurinių sijų laikomoji galia neatitinka normų, todėl buvo būtina atlikti papildomus skaičiavimus ir projektavimo darbus. Tai kainavo papildomo laiko, tačiau siekiama, kad planuojamo tilto remonto metu būtų išspręstos visos problemos ir nereikėtų greitai grįžti atlikti naujų darbų.

Taip savivaldybė aiškino, kodėl tiltu eismas apribotas net nuo 2021 metų ir piko metu ant jo susidaro spūstys.

Todėl Valakampių tilto atnaujinimo darbai bus vykdomi etapais, kad vairuotojai patirtų kuo mažiau nepatogumų.

Bylinėjosi su bendruomene

Anot V.Benkunsko, kitas projektas mažinti kasdienes spūstis ir svarbus ekstremalių situacijų metu – Mykolo Lietuvio gatvės statyba bei Geležinio Vilko ir Molėtų plento sankryžos rekonstravimas į dviejų lygių sankryžą.

Mykolo Lietuvio ir Mokslininkų gatvių koridorius, jungiantis Geležinio Vilko gatvę su Ukmergės gatve ir Vakariniu aplinkkeliu, būtų svarbi Vilniaus transporto ašis.

Ši keturių eismo juostų gatvė ekstremalių situacijų atveju didintų gyventojų mobilumą.

2023 metais Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas patvirtino, kad savivaldybės parengtas detalusis planas, pagal kurį planuojama tiesti Mykolo Lietuvio gatvę, yra teisėtas.

[[ge:lrytas:lrytas:36688507]]

Teismas atmetė šiam planui besipriešinusios „Visorių slėnio“ gyventojų bendruomenės skundą ir paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo priimtą sprendimą.

„Visorių slėnio“ gyventojų bendruomenė teismo prašė panaikinti savivaldybės sprendimą dėl 26,2 hektaro teritorijos detaliojo plano tvirtinimo Mykolo Lietuvio gatvei tiesti. Ji tvirtino, kad sprendimas yra neteisėtas, nes jo sprendiniai neužtikrina objektyvaus ir visapusiško triukšmo ir oro taršos poveikio įvertinimo.

Teismui atmetus bendruomenės skundą ir priėmus neskundžiamą nutartį praėjusiais metais savivaldybė pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.

Bet sklypų, kurių prireiks Mykolo Lietuvio gatvės statybai, yra net 14, tad procedūros užtruks.

Užtruko projekto rengimas

Apie Šiaurinės gatvės statybą kalbama nuo 2019 metų, kai buvo paskelbtas pirmojo etapo techninis projektas ir gyventojams buvo suteikta galimybė su juo susipažinti.

Šiaurinės gatvės statyba nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių gatvės taip pat yra vienas strateginių miesto plėtros projektų. Ji sujungtų rytinius ir vakarinius rajonus ir nukreiptų transporto srautus į Vakarinį aplinkkelį.

Mero žodžiais, dienos X atveju Šiaurinė gatvė sumažintų grūstis ir paskirstytų srautus didesniame gatvių tinkle.

Savivaldybė, ilgai žadėjusi pradėti Šiaurinės gatvės statybą, praėjusiais metais pripažino, kad darbai vėluos.

Mat buvo tęsiamas gatvės pirmojo etapo nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių gatvės statybos projekto rengimas.

Teko rengti naują koncepciją, atlikti eismo srautų modeliavimą.

Kaip didžiulį nuopelną V.Benkunskas minėjo baigtas žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūras.

Pagelbėtų vokiečių kariai

Penktas projektas – Eišiškių plento rekonstrukcija jį platinant. Šis plentas – miesto pietinės dalies kelias. Vakarinėje kelio pusėje Užusienių ir Dilgynės rajonuose prasidėjusi urbanistinė plėtra, o susisiekimo jungtys – tik Eišiškių plentu.

V.Benkunsko žodžiais, ekstremaliosios situacijos atveju tai būtų kelias civiliams, taip pat plentas svarbus pasiekti pagrindinius logistikos punktus, kuriuose yra maisto prekės, reikalinga įranga ir technika.

Tačiau A, B ir C kategorijų specialųjį planą, kuris identifikuotų miško ir privačius žemės sklypus, patenkančius į Eišiškių plento ribas, savivaldybė dar tik rengia.

Vis dėlto kalbėdamas apie Eišiškių plentą meras turi ir gerų žinių: jei bus priimtas sprendimas apgyvendinti toje teritorijoje vokiečių brigadą ir vokiečių karių šeimos narius, šio plento rekonstrukcija bus privaloma.

Prašo valstybės pagalbos

Paskelbus evakuaciją Vilnius turėtų ištuštėti per 48 valandas.

Tačiau V.Benkunskas vardijo: Šiaurinės gatvės projektas – 40 milijonų, Mykolo Lietuvio gatvės statyba – 38 milijonai eurų: „Tokie projektai sunkiai įkandami vienam miestui. Visą laiką jie yra finansuojami kartu su valstybe, bet jei prioriteto nebus, akivaizdu, kad jie arba bus atidėti, arba užsitęs.“

Pasak jo, savivaldybė minėtus penkis projektus yra parengusi, vienintelė problema – iš kur paimti pinigų.

Kalbėdamas su portalu lrt.lt meras V.Benkunskas prasitarė: „Kai pradėjau dirbti 2023 metais, radau evakuacijos planą lygiai puslapio dydžio, mes nieko neturėjome. Labiausiai prašome prisidėti prie A1 autostrados ties Gariūnais, kur prasideda nacionalinės reikšmės kelias.

Kalbamės ir su Susisiekimo ministerija, ir tiesiog bandome šitą klausimą suaktyvinti ir suteikti jam labai aukštą prioritetą.“

Atskleidė tragišką Vilniaus situaciją: evakuacijos atveju – nė vieno kelio iš sostinės