Nors užsiėmimas rizikingas, o uždarbis – menkas, metalo vagys ryžtasi bet kam. Statybvietėse jie sugadina elektromobilių įkrovimo stoteles ir nupjausto kranų kabelius.

Už kilogramą – 7 eurai. Maždaug tiek šiuo metu metalo supirktuvėse mokama už varį, kurio galima rasti elektros kabeliuose.

Nors surasti nesaugomą teritoriją, nupjauti elektros kabelį ir nuardyti laidus dengiančią medžiagą nėra labai lengvas darbas, vagys netinginiauja.

Neseniai jie atrado ir naują taikinį – elektromobilių įkrovimo stoteles. Nors daugiau nei prieš metus apie tokias vagystes dar niekas negalvojo, pastaraisiais mėnesiais elektros operatoriai skaičiuoja nemažus nuostolius.

[[ge:lrytas:lrytas:36769711]][[ge:lrytas:lrytas:36770946]][[ge:lrytas:lrytas:36783249]]

Laidus pjausto paryčiais

Vien Vilniuje per pastaruosius kelis mėnesius pavogtos penkios automobilių įkrovos stotelės.

Mieste įrengtose stotelėse elektros kabeliai paprastai vagiami paryčiais, kai mažiausia tikimybė, kad kas nors atvažiuos įkrauti automobilio ir užklups vagis.

Neseniai apie pusę ketvirtos ryto Ukmergės gatvėje, elektromobilių įkrovimo stotelėje, buvo nukirsti ir pavogti du įkrovos kabeliai.Įkrovimo stotelės operatoriai patyrė apie 5000 eurų nuostolių, o nusikaltėliai uždirbo apie 70 eurų.

Įkrovos stotelių operatorių teigimu, vienas kabelis gali sverti iki 10 kilogramų, tačiau daugiau nei pusę jo sudaro izoliacinė medžiaga plastikas. Tokiame kabelyje yra apie 5 kilogramus vario, o jį pardavus galima uždirbti apie 35 eurus.

Nors vagys uždirba vos kelias dešimtis eurų, įkrovimo stotelių savininkai patiria tūkstantinius nuostolius.

Vieno kabelio kaina svyruoja nuo 1500 iki 3000 eurų, tačiau jį nupjovę vagys sugadina ir stotelę, ją reikia remontuoti, todėl patirta žala išauga dar keliais tūkstančiais eurų. Vilniuje yra pasitaikę atvejų, kai kabelis buvo pavogtas iš naujos stotelės, kuria dar nespėjo pasinaudoti nė vienas elektromobilio vairuotojas.

Trinasi aplink statybvietes

Elektros kabeliai vis dažniau vagiami ir iš statybos objektų, ypač esančių atokiau nuo apšviestų gatvių.

Saugos tarnybos „GRIFS AG“ apsaugininkai neseniai gavo pranešimą, kad vienoje jų saugomoje statybvietėje suveikė signalizacija. Atskubėjęs greitojo reagavimo ekipažas iškart pastebėjo į teritoriją patekusių asmenų pėdsakus. Apėjus teritoriją paaiškėjo, kad pavogti aukštosios įtampos kabeliai.

Tąkart vagių padaryta žala siekė 3500 eurų, tačiau jei pavagiami ilgesni kabeliai, nuostoliai gali siekti iki 15 tūkst. eurų.

Pastebėta, kad dažniausiai vagys kerpa laidus nuo kranų. Saugos tarnybos „GRIFS AG“ Apsaugos departamento vadovo Žydrūno Bukausko teigimu, paprastai statybos objektai pradedami saugoti tik tuomet, kai darbai įsivažiuoja, o tuo metu, kai į statybų aikštelę suvežama technika, teritorijos dar dažnai būna nesaugomos. Tuo laikotarpiu ir naudojasi vagys.

Ištuština degalų bakus

Būsimose statybvietėse palikta technika gundo ir degalų vagis.

Pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai iš statybose naudojamų transporto priemonių išleidžiami degalai.

„Greitojo reagavimo ekipažai nesyk yra vijęsi mikroautobusus ar automobilius su priekabomis, prikrautomis nupilto benzino kanistrų“, – pasakojo Ž.Bukauskas.

Jo teigimu, pastaruoju metu Vilniuje degalų vagystės fiksuojamos kelis kartus per savaitę.

Degalai tampa lengvu grobiu, nes teritorijos, kur laikoma statybininkų technika, dažnai nėra stebimos vaizdo kamerų, retai naudojamos ir kitos apsaugos priemonės – rakinami bakai ar degalų lygį matuojančios bakų plūdės.

Nupilamų degalų kiekis kartais siekia net ir kelias tonas, todėl verslininkai patiria didelių nuostolių.

Statybos – lyg aukso kasykla

Pastebėta, kad vagysčių skaičius iš statybviečių ėmė augti nuo praėjusių metų rugsėjo, o pailgėjus tamsiajam paros metui jų dar padaugėjo.

Be elektros kabelių ir degalų, iš statybviečių dažniausiai vagiami įvairūs įrankiai, nestambi įranga – suktuvai, šlifuokliai, elektriniai pjautuvai, vibroplokštės. Paklausios ir apšiltinimui, izoliacijai skirtos medžiagos, armatūra.

Statybos darbams artėjant į pabaigą vagių taikiniu tampa ir namų įranga: katilai, vandens šildytuvai ar šildomų grindų kolektorių įranga.

[[ge:lrytas:lrytas:36807391]]

Scenarijai – skirtingi

Saugos tarnybų specialistai yra pastebėję keletą tokių vagysčių scenarijų. Vienas jų – vidaus vagystė, kurią įvykdo statybvietėje dirbantys asmenys, aptarnaujantis personalas.

Nors tokios vagystės gana dažnos, jas įvykdę asmenys paprastai būna greitai nustatomi – po įvykio kuris nors darbuotojų paprastai nebepasirodo darbe.

Pasitaiko ir vadinamųjų sutartų vagysčių, kai statybose dirbantis žmogus perduoda informaciją savo bičiuliams, o kartais jiems net padeda specialiai neįjungdamas signalizacijos ar neužrakindamas teritorijos.

Daugiausia nuostolių padaro iš anksto planuojamos ir su darbuotojais nesusijusios vagystės.

Kurį laiką objektą stebintys vagys sužino ne tik kur laikoma juos dominanti įranga, bet ir silpnąsias saugumo vietas.

Pasitaiko ir spontaniškų, žaibiškų vagysčių, kurias dažnai įvykdo nuo alkoholio ar narkotikų priklausomi asmenys. Prireikus greito uždarbio jie griebia tai, ką pamato.

Kuo šviesiau, tuo saugiau

Saugos tarnybos pataria tvoromis su judesio davikliais aptverti bent tą teritoriją, kur stovi transporto priemonės, ir vagonėlius, kuriuose laikoma įranga.

Vietos, kur laikomas transportas bei įranga, statybvietėse dažnai keičiasi, todėl svarbu nepamiršti ir vaizdo kameras nukreipti būtent į jas.

Rekomenduojama gerai apšviesti bent tą vietą, kurioje laikoma vertinga įranga. Vagonėliuose reikėtų įrengti signalizaciją, nes juose paprastai laikomi ir darbuotojų asmeniniai daiktai, ir statybų įranga.

Po vagysčių ne kartą paaiškėjo, kad vagonėlis buvo neužrakintas arba jo raktas buvo laikomas tiesiog virš durų.

Nuo iš anksto sutartų vagysčių gali padėti apsisaugoti darbo laiko kontrolė, kurią vykdo saugos tarnybos operatorius.

Žinodamas, kada statybvietėje pradedami ir baigiami darbai, bet pastebėjęs, kad dar neįjungta signalizacija, apie tai jis turi pranešti atsakingam asmeniui.

15 000

Tiek eurų nuostolių gali pridaryti vagys, nupjovę ilgesnį kabelį.

Sukūrė mobiliąją stotelę

Darbų pradžioje dalyje statybviečių dar nebūna elektros. Tokiems objektams saugos tarnyba „GRIFS AG“ sukūrė autonominę mobiliąją apsaugos stotelę (nuotr.).

Kol kas analogų Lietuvoje neturinčią mobiliąją stotelę sukūrė ir sukonstravo patys bendrovės specialistai, po to dar 5 mėnesius ją testavo realiomis lauko sąlygomis.

Ji gali būti naudojama teritorijose, kuriose nėra elektros tiekimo. Tai kelių remonto, statybos, miškininkystės, žemės ūkio zonos, kuriose turto pasisavinimo, sunaikinimo ar sugadinimo grėsmės rizika yra gana didelė.

Anot „GRIFS AG“ Strateginio vystymo departamento vadovo M.Simsono, tokiuose objektuose gali budėti apsaugos darbuotojas, tačiau toks apsaugos būdas – labai brangus. Mobilioji stotelė būtų pigesnė mažiausiai 14 kartų.

Mobilioji stotelė turi specialius energijos kaupimo ir generavimo komponentus, kurie sistemai leidžia veikti net ir visiškai neturint saulės ar kitų energijos šaltinių.

Be papildomos priežiūros ši stotelė gali veikti 110 dienų net esant pačioms blogiausioms oro sąlygoms ir 220 dienų esant saulėtam orui.

Stotelėje sumontuotos vaizdo kameros, veikiančios dienos ir nakties režimu. Saugomas plotas nėra ribojamas. Ja galima apšviesti 400 kv. metrų plotą. Apšvietimas gali būti reguliuojamas, jei netoli yra gyvenamųjų namų ir vengiama šviesti į langus.

Stotelė yra apsaugota vaizdo kameromis bei apsaugos sistema, kuri reaguoja į judesį, pačios stotelės judinimą, bandymą ką nors joje sugadinti.

Šiuo metu viena stotelė jau stovi ir veikia saulės parko statybos vietoje.

Ilgapirščiai įsigudrino ardyti elektromobilių įkrovimo stoteles: „pelnas“ siekia vos kelis eurus, o nuostoliai – milžiniški