Elektromobilių įkrovos tinklas Lietuvoje sparčiai plečiasi. Gausėja ir pačių elektromobilių, tačiau jų dalis dar vos įžiūrima. Įsigyti aplinką tausojančias transporto priemones ne itin skatina ir subsidijos.

Šiais metais elektriniams automobiliams Lietuvoje sukaks penkiolika metų. 2010-ųjų spalio 19 dieną mūsų šalyje buvo įregistruota pirmoji elektra varoma transporto priemonė.

Jos savininkas Mindaugas Milašauskas savo garaže sugebėjo vietoj benzininio variklio į automobilį „Honda HR-V“ įmontuoti elektrinį motorą. Tačiau pirmiausia jam reikėjo pasirūpinti išsamiu projektu, kad savo transporto priemonę pateiktų valstybinių institucijų apžiūrai ir gautų leidimą ją naudoti.

Pirmasis grynasis elektromobilis viena įkrova galėjo įveikti dabar juokingą atstumą – apie 70 kilometrų.

[[ge:lrytas:lrytas:37156469]]

Šiuo metu rinkoje jau yra tokių modelių, kurie įkrauti nuvažiuoja ir kelis šimtus kilometrų.

Nesiekia net procento

Tačiau kol kas automobilių parko elektrifikacija vyksta vangiai. „Regitros“ statistikos duomenimis, iki šių metų balandžio 1 d. Lietuvoje buvo registruoti 17 252 tik elektra varomi lengvieji automobiliai.

Kasmet jų skaičius didėja, bet kol kas sudaro 0,98 proc. visų Lietuvoje registruotų lengvųjų transporto priemonių.

[[ge:lrytas:lrytas:37318413]][[ge:lrytas:lrytas:37623360]][[ge:lrytas:lrytas:37602739]]

Šįmet per 3 pirmus mėnesius Lietuvoje buvo įregistruoti 1445 elektromobiliai (962 naudoti ir 483 nauji).

Tai 358 daugiau nei 2024 metais tuo pačiu laikotarpiu.

Didžioji dalis teko naudotiems elektromobiliams: pernai per pirmąjį ketvirtį jie sudarė 67,8 proc. visų registruotų elektromobilių, o šių metų pirmąjį ketvirtį – 66,6 proc.

Tokius daugiausia renkasi fiziniai asmenys (71,7 proc.), o naujus – juridiniai (70,2 proc.).

„Lyginant su 2023 metais, pernai elektromobilių skaičius išaugo 2,2 karto, o su 2022 m. – 3,3 karto. Lietuvoje pastebimai plečiasi naudotų elektromobilių rinka – 2024 metais pirmą kartą jų buvo įregistruota dvigubai daugiau nei naujų elektromobilių.

Antrinės rinkos augimas didina elektromobilių prieinamumą, sudaro sąlygas didesniam įperkamumui, todėl ir šiais metais galima tikėtis stabilaus elektromobilių skaičiaus augimo“, – teigė įmonės „Elektrum Lietuva“ elektromobilių produktų vystymo vadovė Laura Doraitė-Gudavičienė.

[[ge:lrytas:lrytas:37638502]]

Skandalai dar nepakenkė

„Tesla“, „Volkswagen“, „Mercedes-Benz“, „Hyundai“ ir „Nissan“ buvo populiariausios šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvoje registruotų lengvųjų elektromobilių markės.

Dėl „Tesla“ įkūrėjo bei savininko Elono Musko skandalingų politinių pareiškimų šiais metais visame pasaulyje prasidėjo šios markės automobilių boikotas.

Lietuvos žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose irgi buvo pranešimų, kad kai kas atsisako „Tesla“ automobilių.

Tačiau „Regitros“ duomenys rodo, kad per tris pirmuosius šių metų mėnesius Lietuvoje „Tesla“ automobilių skaičius toliau augo, palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu.

Per ketvirtį Lietuvoje įregistruota 290 naujų ir naudotų „Tesla“ elektromobilių (72 daugiau nei prieš metus). Šiemet sausį įregistruoti 89, vasarį 75, kovą – net 126 šios markės automobiliai. Per ketvirtį daugėjo ir naujų „Tesla“ elektromobilių (įregistruotas 81, arba 29 daugiau nei prieš metus).

Atkunta kinų gamintojai

Populiarėjo ir kitų gamintojų automobiliai. Per ketvirtį elektra varomų „Mercedes-Benz“ įregistruota 59 daugiau nei prieš metus, „Audi“ – 33, „Škoda“ – 26, „Toyota“ – 39, „Porsche“ – 28. Tiesa, mažiau įregistruota „Hyundai“ (9), „Renault“ (10), GWM (6), „Jaguar“ (17) elektromobilių.

Nuo 2024 metų Lietuvoje pradėjo daugėti kinų gamybos elektromobilių[[ge:lrytas:lrytas:37638504]]

Šiemet pirmą kartą registruoti BYD (8), „Voyah“ (1), „Xpeng“ (1), „Zeekr“ (4), „Zhidou“ (1).

Naujų elektromobilių segmente pirmąjį ketvirtį Lietuvoje populiariausi buvo „Tesla“, „Toyota“ ir „Škoda“ markių elektra varomi automobiliai.

Rinkos dalys keičiasi

Populiariausių Lietuvoje 2025 m. sausį–kovą registruotų naujų ir naudotų elektromobilių modelių viršuje yra „Tesla Model Y“ (121), antroje vietoje – „Tesla Model 3“ (114), trečioje – „Volkswagen ID.4“ (64).

Šiais metais mažėjo „Volkswagen id.4“, „Hyundai Kona“, „Kia Niro“ elektromobilių populiarumas. Užtat daugėjo „Tesla Model Y“, „Tesla Model 3“, „Volkswagen id.3“, „Toyota Bz4x“, „Cupra Born“, „Porsche Macan“ registruojamų elektra varomų automobilių.

Populiariausias 2025 m. sausį–kovą registruotas naujas elektromobilis buvo „Tesla Model Y“ – jų pagausėjo 51. Jis išstūmė 2024 metais pirmavusį „Volkswagen ID.4“, kuris šiemet yra tik 17 vietoje – 10 naujų elektromobilių. Gerokai padaugėjo „Tesla Model Y“ (31), „Toyota Bz4x“ (36), „Porsche Macan“ (20) naujų elektromobilių.

2025 m. balandį iš populiariausių penketuko pigiausiai buvo siūlomas „Cupra Born“ – jo kaina akcijos metu siekė nuo 39 990 eurų, brangiausiai – „Tesla Model Y“ – nuo 45 970 eurų.

Hibridų – kur kas daugiau

Kalbant apie tikrųjų elektromobilių ir įkraunamų hibridų rinką, ji auga kur kas sparčiau. Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, kovą šalyje įregistruoti 1102 lengvieji keleiviniai elektromobiliai: 554 – grynieji elektromobiliai ir 548 – įkraunami hibridiniai. Tai šiek tiek daugiau nei vasarį, kai įregistruoti 978 lengvieji keleiviniai elektromobiliai.

Po keturis mėnesius stebėtos tendencijos, kai įkraunamų hibridinių automobilių buvo įregistruojama daugiau nei grynųjų elektromobilių, kovo mėnesį mados pasikeitė tikrųjų elektromobilių naudai.

Balandžio 1 dieną Lietuvos kelių transporto priemonių parko registre iš viso buvo 31 185 lengvieji keleiviniai elektromobiliai, iš jų 17 256 – grynieji elektromobiliai ir 13 929 – įkraunami hibridai.

Taip pat registre buvo 569 lengvieji krovininiai elektromobiliai, iš jų 561 – grynasis elektromobilis ir 8 – iš išorės įkraunami hibridai.

Per kovą elektromobilių užimama visos Lietuvos lengvųjų keleivinių automobilių parko dalis padidėjo iki 1,75 proc. nuo 1,7 proc. prieš mėnesį. Per tris mėnesius nuo šių metų pradžios elektromobilių skaičius išaugo 2911.

[[ge:lrytas:lrytas:37638506]]

Lengvųjų keleivinių automobilių parke balandžio 1-ąją hibridinių transporto priemonių (HEV, išskyrus iš išorės įkraunamus hibridus) buvo 5 proc., arba 94 138 tokie automobiliai, benzininių – 22 proc., arba 400 796, dyzelinių – 65 proc. viso šio parko, arba 1 150 170 automobilių.

Per tris mėnesius nuo šių metų pradžios mūsų šalies lengvųjų keleivinių automobilių parke labiausiai išaugo hibridinių transporto priemonių skaičius – jų padaugėjo 6099 automobiliais. Per dvylika mėnesių taip pat labiausiai augo šio tipo automobilių skaičius – padaugėjo 22 225.

Stotelių sparčiai gausėja

Kaip sakė elektromobilių rinkos ekspertė L.Doraitė-Gudavičienė, vis daugiau viešo tinklo įkrovimo operatorių kalba apie tai, kad infrastruktūros plėtros tempas yra spartesnis nei elektromobilių skaičiaus augimas.

„Jei ši tendencija tęsis ir toliau, iškils svarbus klausimas – ar ilgalaikėje perspektyvoje sugebėsime užtikrinti įkrovimo stotelių užimtumą? Iki valstybės keliamo tikslo 2030 metais turėti 230 tūkst. elektromobilių kelias dar tolimas“, – sakė ji.

Pasak specialistės, nors subsidijos elektromobiliams ir kitos priemonės, tokios kaip nemokamas parkavimas, galimybė naudotis A juosta ar patekimas į mažos taršos zonas, padeda skatinti gyventojus rinktis elektra varomas transporto priemones, šios paskatos nėra pakankamos.

Šiuo metu naują elektromobilį įsigiję fiziniai asmenys gali kreiptis dėl 5 tūkst. eurų kompensacijos, juridiniai – dėl 4 tūkst. eurų.

Fiziniams asmenims, nusipirkusiems naudotą (iki 4 metų) elektromobilį, siūloma 2,5 tūkst. eurų kompensacija.

„Kitų Europos valstybių pavyzdžiai rodo, kad nuosekli taršių automobilių apmokestinimo, o ne subsidijų ekologiškiems automobiliams taikymo politika gali reikšmingai padidinti elektromobilių skaičių šalyje.

Jeigu taršus automobilis taps per brangus, gyventojai įgaus natūralų postūmį pereiti prie aplinkai draugiškesnių alternatyvų. Tačiau Lietuvoje tokia politika kol kas stringa dėl politinės valios stokos“, – sakė L.Doraitė-Gudavičienė.

Palygino kelionių kainas

Lietuvos energetikos agentūros teigimu, šiuo metu nuvažiuoti 100 kilometrų atstumą elektra varomu automobiliu yra pigiausia, palyginti su kelionės išlaidomis važiuojant dyzelinėmis ir benzininėmis transporto priemonėmis.

Šių metų pirmąjį ketvirtį 100 kilometrų kelionės išlaidos, važiuojant keleiviniu lengvuoju elektromobiliu, vidutiniškai siekė 4,8 euro.

[[ge:lrytas:lrytas:37638520]]

Nuvažiuoti tą patį atstumą krovininiu lengvuoju elektromobiliu vidutinės išlaidos buvo 6,7 euro. Pernai paskutinį metų ketvirtį šios išlaidos siekė atitinkamai 5,36 ir 8,6 euro.

Vidutinės išlaidos elektrinės transporto priemonės 50 kWh talpos baterijai įkrauti sumažėjo 10 proc., palyginti su 2024 m. ketvirtuoju ketvirčiu.

Vidutinė elektros energijos, naudojamos elektromobilio baterijai įkrauti, kaina šiuo laikotarpiu sumažėjo nuo 0,310 Eur/kWh iki 0,279 Eur/kWh, arba 26 procentais. Kainos sumažėjimą daugiausia lėmė sumažėjusi elektros energijos kaina ir išaugusi viešojo įkrovimo stoteles eksploatuojančių operatorių konkurencija.

Pirmąjį ketvirtį dyzelino kaina išaugo 16,3 proc., tad kelionės išlaidos degalams, važiuojant dyzeliniu keleiviniu lengvuoju automobiliu, padidėjo 10,6 proc. ir siekė 8,76 euro, o pernai paskutinį ketvirtį jos buvo 7,92 euro.

Tą patį atstumą nuvažiuoti krovininiu lengvuoju automobiliu kelionės išlaidos per ketvirtį padidėjo 15,4 proc. ir siekė 11,14 euro, o pernai paskutinį metų ketvirtį buvo 9,65 euro.

Benzino kaina šiemet per pirmąjį ketvirtį išaugo 7,2 proc., tačiau padaugėjus naujesnių transporto priemonių, kurių degalų sąnaudos yra mažesnės nei senesnių transporto priemonių, 100 kilometrų kelionės išlaidos, važiuojant benzininiu keleiviniu lengvuoju automobiliu, netgi sumažėjo 5,7 proc. ir siekė 9,61 euro.

Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį šios išlaidos kelionei buvo 10,19 euro.

Tą patį atstumą nuvažiuoti lengvuoju krovininiu automobiliu išlaidos benzinui išaugo 14,5 proc. ir siekė 11,82 euro, kai pernai ketvirtąjį ketvirtį buvo 10,32 euro.

Elektromobilių Lietuvoje tiek, kad vos gali įžiūrėti – hibridų parkas plečiasi kur kas sparčiau (1)