Regis, karas Lietuvos keliuose baigėsi, o jį laimėjo įdiegtos eismo saugumo priemonės, modernesnė infrastruktūra ir, žinoma, išaugęs vairuotojų sąmoningumas.

Beveik prieš du dešimtmečius Lietuvai pirmaujant Europos Sąjungoje pagal žuvusių ir sužeistų žmonių skaičių milijonui gyventojų prasidėjo rimta kova su saugaus eismo taisykles pažeidinėjančiais kelių chuliganais.

Saugos priemonės populiarintos per televiziją, surengta akcija „Stop karui keliuose“, rodyta šiurpą kėlusi ir prieštaringai vertinta socialinė reklama, kas nutinka neprisisegus saugos diržo, sugriežtinta baudžiamoji atsakomybė už tragiškus įvykius sukėlusius Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

Visa tai turėjo teigiamą efektą – nuo 2008 metų pamažu, kad ir banguojant, nelaimių keliuose rodikliai ėmė mažėti.

[[ge:lrytas:lrytas:37635936]]

Naujausi duomenys rodo, kad dabar Lietuva pagal žuvusiųjų skaičių jau net lenkia ES vidurkį: mūsų šalyje šis rodiklis 1 mln. gyventojų 42 asmenys, o Bendrijoje – 44.

O per metus žuvusiųjų skaičius Lietuvoje sumažėjo net 24 proc. ir Lietuva, kadaise pagal šią tragišką statistiką pirmavusi Baltijos regione, tapo saugiausia: Latvijoje 1 mln. gyventojų žuvo 59 asmenys, o anksčiau pavyzdžiu laikytoje Estijoje – 50.

Žinoma, pasitempti šiuo požiūriu Lietuvai dar yra daug erdvės – vis dar smarkiai atsiliekama nuo pirmaujančių Europos šalių: Norvegijoje – 16 žūčių 1 mln. gyventojų, Švedijoje – 20, Danijoje – 24.

Bet pažvelgus į atsiliekančias šalis matyti, kokia didžiulė pažanga Lietuvoje įvyko per 15 metų: Rumunijoje pernai žuvo 77 žmonės, Bulgarijoje – 74, o jas mes vienu metu pagal tragiškų įvykių keliuose statistiką net lenkėme.

[[ge:lrytas:lrytas:37245222]][[ge:lrytas:lrytas:37639630]][[ge:lrytas:lrytas:37635844]]

Saugesni lietuviai dabar jaučiasi ne vien keliuose, bet ir savo gyvenamosiose vietovėse.

Visuomenės tyrimai rodo, kad per du dešimtmečius saugiai besijaučiančių asmenų dalis išaugo nuo 54 iki 92 proc., gerai šalies kriminogeninę situaciją vertina 80 proc. gyventojų, o riziką tapti nusikaltėlių auka maža vadina 77 proc. žmonių.

Tai atspindi ir saugumą ginančių institucijų reitingai: policijos darbą teigiamai vertina 81 proc., ugniagesių – net 90 proc., o pasieniečių – 73 proc. apklaustųjų.

Pavyzdžiui, Lietuvos policija yra aštuntoje vietoje ES ir atsilieka tik nuo kolegų Skandinavijos šalyse, Austrijoje, Portugalijoje ir Liuksemburge.

Tiesa, ir saugumo jausmas, ir institucijų vertinimai nemenkai skiriasi pagal socialines grupes – vyresnio amžiaus (per 65 metų), mažas pajamas gaunantys ir kaimo vietovėse gyvenantys žmonės nusiteikę gerokai pesimistiškiau.

Be abejo, žmonių nuotaikas smarkiai veikia jų socialinė padėtis. Antai kita apklausa atskleidė, kad 8,7 proc. šalies gyventojų teigia, jog jiems trūksta pinigų maistui, o 12,4 proc. – būsto nuomai ar komunaliniams mokesčiams.

Kita vertus, naujausi skurdo rodikliai, lyginant juos su pernykščiais, sumažėjo ir tai pirmą kartą registruota po kelerių metų trukusio nuolatinio padėties blogėjimo.

[[ge:lrytas:lrytas:37682634]]

Per metus net 8 proc. sumažėjo pinigų maistui stokojančių žmonių, kurių pajamos siekia iki 500 eurų per mėnesį.

Vis dėlto šioje socialinėje grupėje lėšų mitybai trūkumu skundžiasi 22,1 proc., o būstui ar komunalinėms paslaugoms – beveik 30 proc. apklaustųjų. Tai vis dar labai aukšti rodikliai.

Sunkumų patiria ir daugiau lėšų gaunantys žmonės: 501–700 eurų pajamų grupėje pinigų būstui ar komunalinėms paslaugoms stygių jautė 10,5 proc., o daugiau kaip 700 eurų per mėnesį – 5 proc. gyventojų.

Suprantama, kad didžiausi skurdo rodikliai tarp bedarbių ir užsiimančių namų ūkiu.

Geresniems apklausų rodikliams nemažos įtakos galėjo turėti praėjusiais metais dešimtadaliu padidintas vidutinis socialinės pašalpos dydis – ją pernai gavo 3,9 proc. šalies gyventojų – iš viso apie 112 tūkst. asmenų.

Didėjo ir kitos socialinės išmokos – valstybės remiamos pajamos šiemet padidintos nuo 176 eurų iki 221 euro.

Daugelis Lietuvos žmonių suvokia, kad socialinė gerovė, saugumas ir gynyba – susieti dalykai ir viskas labai smarkiai priklauso nuo ekonomikos augimo. Tai rodo naujausia ES šalyse vykdyta „Eurobarometro“ apklausa.

Lietuviai labiausiai tarp ES šalių gyventojų nori, kad Bendrija didžiausią dėmesį skirtų saugumui ir gynybai. Taip mano 56 proc. Lietuvos žmonių, o ES vidurkis – 36 procentai.

Lietuvoje visiškai įsitvirtinęs požiūris, kad narystė ES mūsų šaliai naudinga.

Nors panašiai atsako ir didesnė dalis europiečių (74 proc.), mūsų šalyje šis rodiklis gerokai aukštesnis – taip mano net 90 proc. lietuvių. Ir ne vien dėl saugumo: 46 proc. Lietuvos gyventojų svarbiausiu narystės privalumu nurodė paskatas ekonomikai augti.

Dabartinė grėsminga geopolitinė padėtis skatina žmones pageidauti kuo didesnės ES valstybių vienybės – kad Bendrija turėtų būti labiau vieninga ir susitelkusi, mano beveik 90 proc. europiečių ir net 94 proc. lietuvių.

Šiuo metu pasaulyje įsivyravęs nestabilumas, sunkiai prognozuojama JAV ekonominė ir saugumo politika, be to, dar ir nė kiek nemažėjantis Rusijos agresyvumas, atrodo, verčia lietuvius labiau vertinti tai, ką šalis sugebėjo pasiekti per nepriklausomybės dešimtmečius, ir vis labiau rūpintis tiek savo asmeniniu, tiek mūsų valstybės saugumu.

Lietuvos keliuose dar niekada nebuvo taip saugu: kovoje su taisyklių nepaisančiais chuliganais – aiškus laimėtojas