Rombo formos ženklai, kryptinis apšvietimas ir kitos saugumą didinančios priemonės nuo pat 2019-metų padėjo išvengti žūčių nereguliuojamose miesto perėjose. Taip pat per penkerius metus Kaune netgi perpus sumažėjo vadinamųjų juodųjų dėmių.

Kaune juodosios dėmės sankryžose ir kelio ruožuose fiksuojamos pastarąjį dešimtmetį. Tai reiškinys, kai per ketverius metus sankryžoje ar 500 metrų atkarpoje įvyksta mažiausiai 4 įskaitiniai eismo įvykiai ir juose žūsta ar būna sužeisti žmonės.

Ypač ryškus juodųjų dėmių mažėjimas pastebimas per pastaruosius penkerius metus. Pavyzdžiui, 2020-aisiais iš viso užfiksuotos 69 juodosios dėmės miesto sankryžose ir ruožuose, o pernai – 29.

„Pagrindinė priežastis – greitas reagavimas į ekspertų rekomendacijas ir įžvalgas. Tiek sankryžose, tiek ir gatvių atkarpose diegiame papildomas saugumo priemones. Vienur įrengiame šviesoforu reguliuojamas sankryžas, kitur pakanka papildomų kelio ženklų ar ženklinimo. Kiekviena situacija vertinama individualiai.

[[ge:lrytas:lrytas:38463415]]

Nuolatos stebime eismo įvykių statistiką. Užfiksavę eismo įvykių pasikartojimą nedelsdami imamės priemonių ir užkardome galimos juodosios dėmės atsiradimą“, – sakė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Artimiausiu metu pokyčių sulauks Šarkuvos ir Jotvingių gatvių sankirta Šilainiuose. Ši vieta buvo įtraukta į juodųjų dėmių sąrašą. Tačiau net ir pastaraisiais metais čia pasitaikydavo įskaitinių įvykių.

[[ge:lrytas:lrytas:38558241]][[ge:lrytas:lrytas:38358861]][[ge:lrytas:lrytas:38319800]]

Siekiant problemą išspręsti dar šią vasarą trišalėje sankirtoje bus įrengti šviesoforai.

Transporto ir eismo organizavimo specialistai imasi ir daugiau priemonių, užtikrinančių didesnį saugumą keliuose.

Pavyzdžiui, dar šiemet Ateities plente panaikinti pavojingi posūkiai į kairę. Čia pat įrengtas ir vidutinio greičio matuoklis.

Visos mieste įrengtos reguliuojamos ir nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos turi kryptinį apšvietimą. Tai užtikrina geresnį matomumą eismo dalyviams tamsiuoju paros metu.

Eismo valdymo centro darbuotojai, pasitelkdami vaizdo stebėjimo kameras, reguliuoja šviesoforų ciklus, tiesiogiai stebi realius eismo dalyvių srautus. Visa tai ne tik užtikrina sklandesnį judėjimą gatvėse, bet ir mažina skaudžių nelaimių skaičių.

Kad vairuotojams ir pėstiesiems eismas Kaune būtų kuo aiškesnis ir paprastesnis, susisiekimo infrastruktūra atnaujinama kompleksiškai.

Tvarkant gatves nepamirštama ir apie pėsčiųjų, dviračių takus. Naujos pėsčiųjų perėjos įrengiamos atsižvelgiant į eismo įvykių suvestines ir gyventojų pastabas.

„Akivaizdu, kad Kaune diegiamos eismo saugumą užtikrinančios priemonės pasiteisino. Vadinamieji rombai – vienas iš pavyzdžių. Kauniečiams šis ženklinimas puikiai žinomas.

Nenuostabu, kad jau šešerius metus neturime nė vieno žuvusiojo nereguliuojamose perėjose. Tokia praktika galėtų būti taikoma visoje Lietuvoje“, – mano Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Kaunas iki šiol išlieka vieninteliu miestu Lietuvoje, naudojančiu rombų ženklinimą ant važiuojamosios kelio dalies prieš perėjas.

Jie Kaune pradėti naudoti 2018 metais. Tąkart naujovė pasitelkta remiantis Japonijos, Naujosios Zelandijos ir kitų užsienio šalių patirtimi.

Kaune nebeliko kone pusšimčio juodųjų dėmių: sako, kas labiausiai pasiteisino (5)