Kauno viešajame transporte įrengtuose ekranuose rodomi pasibaisėtini vaizdai – nepadori reklama! Taip situaciją nupiešė viena kaunietė. Vaizdo įrašas iš ekranų netrukus dingo. Kas jame buvo rodoma?

Kaunietė Rūta kiekvieną dieną važinėja viešuoju transportu. Iš namų į darbą ir atgal ji rieda 39-ojo maršruto autobusu.

Moteris sakė apstulbusi, kai vieną dieną miesto autobuso ekrane pamatė keistą reklamą – įžvelgė, esą nepadoriai buvo glamonėjamas po skraiste paslėptas vyro pasididžiavimas.

Šios reklamos kūrėjai ir transliuotojai pateikė savo versijas, ką šiuo vaizdo įrašu norėjo pranešti.

[[ge:lrytas:lrytas:37318417]][[ge:lrytas:lrytas:37194595]][[ge:lrytas:lrytas:38151514]]

„Laikinoji sostinė“ taip pat pasidomėjo, ar yra tekę netransliuoti reklamų miesto viešosiose erdvėse įrengtuose ekranuose.

Ką pora darė po skraiste?

Miesto autobusuose įrengtuose ekranuose nuolat mirga įvairi reklama. Savo paslaugas reklamuoja įvairios įmonės, savivaldybė pateikia miestiečiams svarbią informaciją, naujienas praneša ir įmonė „Kauno autobusai“.

Kaunietė Rūta, nuolat važinėjanti viešuoju transportu, pasiskundė, kad birželio viduryje važiuodama 39-ojo maršruto autobusu ekrane išvydo keistą reklamą.

„Animaciniame filmuke buvo vaizduojama, kad moteris, susipažinusi su vyru, drauge vakarieniauja, vėliau kažką keturiomis rankomis daro po skraiste.

Atrodė, kad abu jie glamonėja po audiniu paslėptą vyro kūną. Po to pora eina pas gydytoją tikrintis, ar neužsikrėtė žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV)“, – pasakojo kaunietė.

Moteris pridūrė, kad klipe rusų ir lietuvių kalba buvo informuojama, jog Lietuvoje ŽIV gydymas nemokamas.

[[ge:lrytas:lrytas:38710359]]

Močiutė liko sutrikusi

Pasak Rūtos, ši reklama Kauno autobuse buvo kartojama ne vieną dieną.

„Baisu. Šią reklamą išvydę paaugliai krizendavo, šūkčiodavo.

Vienas mažas vaikas net savo močiutės klausė, ką teta ir dėdė daro po skraiste, o ši nežinojo, ką atsakyti“, – baisėjosi kaunietė.

Moteris svarstė, kaip turi jaustis ukrainietės, ekrane matydamos tokią reklamą, nes galimai ji skirta karo pabėgėliams.

„Suprantu, kad tarp atvykėlių yra visokių žmonių, kai kurios moterys ištroškusios vyro glamonių ir vyrai dėl jų net palieka šeimas. Bet yra ir padorių moterų.

Kaip jos turi jaustis, kai ekrane rodomi tokie dalykai? Reklamos idėja ir turinys pasibaisėtini“, – emocingai kalbėjo keleivė.

Kaunietei užkliuvo ir tai, kad tekstas buvo rodomas lietuvių ir rusų kalbomis, o ne ukrainietiškai.

[[ge:lrytas:lrytas:38710362]]

Birželio 27 dieną, penktadienį, Rūta kreipėsi į bendrovę „Kauno autobusai“ ir pareikalavo, kad vaizdo įrašas ekranuose būtų neberodomas.

Taip ir atsitiko – reklama miesto autobusuose pirmadienį jau nebemirgėjo.

Sulaukė kaunietės skundo

Įmonės „Kauno autobusai“ atstovė Ramunė Tarandė patvirtino, kad sulaukta vienos keleivės skambučio ir priekaištų dėl šios reklamos, kuri buvo rodoma visuose miesto autobusuose.

„Komercines reklamas autobusų ekranuose rodo bendrovė „Media Traffic“. Ši įmonė yra laimėjusi konkursą transliuoti reklaminį turinį Kauno viešojo transporto ekranuose“, – sakė R.Tarandė.

Vis dėlto „Kauno autobusų“ darbuotojai esą atidžiai peržiūrėjo su ŽIV patikra susijusį animacinį filmuką.

„Nieko nepadoraus jame neįžvelgėme. Mums labiau užkliuvo, kad tekstas rusų kalba buvo pateiktas didesnėmis raidėmis negu lietuviškai.

Filmukas autobusų ekranuose neberodomas nuo birželio 27 dienos“, – komentavo R.Tarandė.

Rodė ir kituose miestuose

Tuo metu bendrovės „Media Traffic“ pardavimo vadovė Birutė Šunevičienė paaiškino, kad filmą atsiuntė ir transliuoti paprašė Pasaulio sveikatos organizacijos biuras Lietuvoje.

Kauno autobusų ekranuose jis buvo rodomas 12 dienų.

Tas pats filmukas buvo rodomas ir Vilniaus bei Klaipėdos viešajame transporte.

B.Šunevičienei labiau rūpėjo ne kokie vaizdai buvo rodomi, o tekstai lietuvių ir rusų kalbomis.

„Vaizdo įraše buvo rodomi rusiški užrašai ir lietuviški titrai.

Jei lietuviški titrai yra, filmą transliuoti kita kalba leidžiama.

Iki šiol dėl kitų filmukų jokių pastabų nesame gavę“, – tvirtino B.Šunevičienė.

Naudojo vieną rankšluostį

Peržiūrėjus trumpą vaizdo įrašą kažko nepadoraus nepavyko įžvelgti.

Filmuke rodoma, kaip moteris ir vyras iš vienos lėkštės valgo makaronus. Vėliau tuo pačiu rankšluosčiu šluostosi rankas, o paskui eina į gydytojo kabinetą.

Užrašai informuoja, kad norima paneigti mitus apie tai, kaip užsikrečiama ŽIV. Pranešama, kad, naudojantis vienu šaukštu ar rankšluosčiu, ŽIV žmonės neužsikrečia.

Vaizdo įrašo kūrėjams galbūt vertėjo pasikonsultuoti su kalbininkais, nes informaciniame filmuke rašoma, kad „ŽIV gydymas Lietuvoje pilnai kompensuojamas“, o taisyklinga būtų buvę rašyti „visiškai kompensuojamas“.

Taip pat rašoma, kad „ŽIV yra gydomas“, bet gydomas ne ŽI virusas, o ŽIV infekcija – liga, tad reikėjo rašyti žodį „gydoma“.

Užrašai keičiasi greitai, todėl nedideliuose autobusų ekranuose gal ir ne viską galima suspėti perskaityti, o vaizdus, rodomus nedideliame ekrane, kaunietė galėjo suprasti ne visai teisingai.

Skyrė ne tik ukrainiečiams

Pasaulio sveikatos organizacijos biuro Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė pasakojo, kad rengė informacinę kampaniją, skirtą ŽIV infekcijos prevencijai.

„Šia iniciatyva siekėme atkreipti dėmesį į augantį ŽIV infekcijos mastą ir skatinti atvirą, faktais grįstą diskusiją apie šią jautrią visuomenės sveikatos problemą tiek tarp atvykstančių į Lietuvą, tiek tarp Lietuvoje jau gyvenančių užsieniečių“, – pasakojo I.Zurlytė.

Trumpieji informaciniai filmukai lietuvių ir rusų kalbomis, rodyti miesto maršrutiniuose autobusuose, buvo šios informacinės kampanijos dalis. Kampanija esą pasibaigė birželio 27 dieną.

[[ge:lrytas:lrytas:38710363]]

„Kampanija buvo skirta karo pabėgėliams iš Ukrainos bei atvykusiems iš kitų Rytų Europos valstybių“, – sakė I.Zurlytė.

Norėjo paneigti mitus

Pasaulio sveikatos organizacijos biuro Lietuvoje vadovė pranešė, kad, remiantis oficialia statistika, 2024 metais Lietuvoje buvo registruoti 196, 2023 metais – 267 nauji ŽIV atvejai, 2021 metais tokių atvejų buvo 121.

Daugiau negu pusė visų naujų atvejų pernai nustatyta 30–44 metų asmenims. Šie skaičiai rodo blogą tendenciją, kurios esą negalima ignoruoti.

Pasak I.Zurlytės, daugiausia – 58,2 procento susirgusiųjų – ŽIV užsikrečia lytinių santykių metu. Dar 10,2 procento – vartodami švirkščiamuosius narkotikus.

Vienas ryškesnių veiksnių, lemiančių šios infekcijos plitimą, yra didėjantis užsikrėtusiųjų skaičius tarp atvykstančiųjų iš Rytų šalių.

„Suprantame požiūrį į rusų kalbą, bet taip pat suprantame ir koks svarbus yra tiek mūsų, tiek Rytų šalių visuomenės lytinis švietimas. Todėl siekėme, kad ši labai reikalinga informacija apie fizinę sveikatą pasiektų ne tik ukrainiečius karo pabėgėlius, bet ir didesnę užsieniečių bendruomenę“, – aiškino I.Zurlytė.

Informacinės kampanijos tikslas, pasak I.Zurlytės, buvo paneigti tam tikrus stereotipus apie ŽIV – ši infekcija neperduodama naudojant tuos pačius stalo įrankius ar rankšluosčius – ir pakviesti, paskatinti žmones tikrintis dėl ŽIV infekcijos.

„Daugelis žmonių vis dar vengia pasitikrinti, nors anksti nustačius ligą anksčiau ją galima ir pradėti gydyti, o gyvenimas su ŽIV šiandien gali būti ilgas ir kokybiškas. Lietuvoje ŽIV gydymas yra kompensuojamas“, – pabrėžė I.Zurlytė.

Filmuko turinys – pasenęs

Gydytojas, profesorius, buvęs ilgametis Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas pažymėjo, kad tokie informaciniai filmukai yra aktualūs visuomenei, tačiau turinys esą yra praėjusio dešimtmečio.

S.Čaplinskas pritarė, kad šiais vaizdo įrašais siekiama atkreipti gyventojų dėmesį į problemą ir perduoti norimą žinią. Taip pat ir nekalbantiems lietuviškai, kurie ne tiktai patys gali užsikrėsti, bet ir perduoti virusą kitiems.

Tačiau ir profesorius įžvelgė redakcinių netikslumų – pabrėžė, kad gydomas ne ŽI virusas, o ŽIV infekcija – liga.

„Iš profesinės pusės pasakyčiau, kad šiais laikais pagrindinė žinutė turėtų būti ne plitimo būdai, kuriuos žmonės jau gerai žino, bet žinia apie galimybę pačiam atlikti greitąjį savikontrolės ŽIV testą, kurį galima įsigyti vaistinėse ar internetu“, – savo nuomonę išsakė gydytojas.

S.Čaplinskas tikino, kad stengiantis, jog paslaugos žmonėms būtų lengviau prieinamos, medicinos atstovai siekia kurti kuo daugiau atrankinių savikontrolės testų įvairioms ligoms nustatyti. Savikontrolės ŽIV testai jau seniai yra prieinami ir patikimi.

Vaizdo įrašais nori juodinti

Kaune 23 lauko ekranus, kuriuose transliuojama pati įvairiausia reklama, turi bendrovė „Katos grupė“. Jos direktorius Audrius Bagdonas sakė, kad kartais tenka atsisakyti skelbti užsakovų pateiktas reklamas.

„Mes nesistengiame būti cenzoriais, bet kartais pasitaiko reklamų, kurių teisėtumas sukelia abejonių. Tada tariamės su specialistais“, – aiškino A.Bagdonas.

Taip nutinka, jei, pavyzdžiui, norima reklamuoti azartinius lošimus. Jei „Katos grupės“ atstovai įžvelgia, kad reklamoje gali būti užslėptas neleistinas turinys, konsultuojasi su Lošimų priežiūros tarnyba.

Būna neaiškumų ir dėl įvairių vaistinių preparatų, receptinių vaistų reklamos, kuri yra ribojama. Tada tenka konsultuotis su farmacininkais ir teisininkais.

„Kartais būna, kad pažeidžiamos moralės normos. Pasitaikė atvejis, kad asmuo norėjo apjuodinti jam kažkuo neįtikusią įmonę. Jam atsakėme, kad santykius su bendrove ar jos vadovybe turėtų aiškintis asmeniškai, tokios reklamos nerodome“, – pasakojo A.Bagdonas.

Į svetimą ginčą nesivėlė

Prasidėjus karui Ukrainoje atsirado nauja tendencija – atsisakoma transliuoti įmonių, kurios gali būti susijusios su Rusija, reklamą.

„Patys faktų, ar taip tikrai yra, netikriname, remiamės informacija, kuri sklando viešojoje erdvėje, – reklamos geriau atsisakome negu rizikuojame ją skelbti“, – sakė kaunietis.

Buvo atvejis, kai pradėtą rodyti reklamą bendrovės atstovai nusprendė nutraukti anksčiau, nei planuota.

„Tai buvo reklama, susijusi su profsąjunga, kuri kaltino darbdavį. Pamatę ją žmonės susiskaldė. Vieni palaikė profsąjungą, kiti – darbdavį. Diskusija buvo aštri ir į ją buvome įtraukti ir mes.

Mes esame tik savotiška skelbimų lenta, bet žmonės į tai nesigilina, mano, kad palaikome vieną ar kitą pusę. Nenorėdami veltis į svetimą ginčą reklamos nutarėme neberodyti“, – darbo užkulisiais dalijosi A.Bagdonas.

Manekenas primena serialo herojų

Kaune yra gastrobaras, ant kurio pastato stogo sėdi geltonu cheminės apsaugos kombinezonu aprengtas manekenas, o ant fasado nupiešta cheminės laboratorijos įranga.

Tie, kas matė JAV sukurtą kriminalinį serialą „Bręstantis blogis“, iš karto supranta, kad manekenas ir piešiniai primena šį daugiaserijinį televizijos filmą ir pagrindinį jo veikėją Volterį Vaitą.

Seriale pasakojama apie chemijos mokytoją, kuris dar uždarbiauja automobilių plovykloje. Jam diagnozuojamas trečios stadijos plaučių vėžys. Manydamas, kad liko gyventi mažiau nei metai, ir norėdamas užtikrinti besilaukiančios žmonos bei paauglio sūnaus ateitį jis su buvusiu savo mokiniu išsinuomoja namelį ant ratų ir pradeda gaminti metamfetaminą.

Gastrobaro įkūrėjas Augustinas Bakutis pasakojo, kad iš pradžių sugalvojo, kaip pavadinti užeigą, ir tik vėliau suprato, kad jos pavadinimas panašus į serialo „Bręstantis blogis“ pavadinimą. Kai jis filmą pažiūrėjo, šovė idėja pajuokauti.

A.Bakutis teigė, kad iš nieko jokių priekaištų ar draudimų dėl manekeno, primenančio serialo veikėją, nesulaukė. Pasak verslininko, visi supranta savitą satyrą.

Kaunietė pakraupo pamačiusi, ką rodo ekranai autobuse: „Paaugliai krizendavo, šūkčiodavo“