Nors naujasis Vilniaus laivas „Rytas“ keleivius Nerimi plukdo jau savaitę, iš namų pasiekti darbo, kaip yra žadėjęs meras Valdas Benkunskas, juo nepavyks, nes pirmasis reisas – tik 14 valandą.

Po euforijos, kai „Rytas“ Vilniaus gimimo dienos proga liepos 25-ąją vilniečius ir miesto svečius plukdė nemokamai, atėjo klausimų metas: o kas laukia laivų, kuriuos viešojo transporto dalimi taip knieti paversti savivaldybei?

Ši kuria didingus planus: prie „Ryto“ rugpjūčio pradžioje ar viduryje prisijungs kitas laivas, paskui keleivius plukdys 4 laivai, o vėliau jų skaičius galbūt išaugs iki aštuonių. Ilgės ir maršrutas.

Bet kol kas aišku, kad laivas negali konkuruoti nei su autobusu, troleibusu, nei su dviračiu ar tiesiog pėsčiomis kulniuojančiu vilniečiu.

[[ge:lrytas:lrytas:38788316]]

Privalumų – mažoka

Kiek laiko trunka keturių kilometrų kelionė Neries krantine pėsčiomis nuo Karaliaus Mindaugo tilto iki Verslo trikampio? Jeigu kilometrą įveiksime per 10 minučių, tai 40 minučių. Laivas „Rytas“ šį atstumą įveikia per 45 minutes.

Taigi laivą aplenktume. Aišku, kad dviračiu numintume dar greičiau. Kažkas pamėgino nuo Karaliaus Mindaugo tilto iki J.Jasinskio stotelės važiuoti 3-iojo maršruto troleibusu. Nuo jos dar spėjo nueiti iki Verslo trikampio. Laivas dar nebuvo atplaukęs.

Tad jei laivai net pradėtų plaukioti ne po vidurdienio, o iš ryto, ar kas ryžtųsi jais keliauti į darbą? Juolab kad ir bilietas kainuoja 3 eurus.

[[ge:lrytas:lrytas:38799306]][[ge:lrytas:lrytas:38785991]][[ge:lrytas:lrytas:38789981]]

Ir kokia tai viešojo transporto dalis, jei ji gali plukdyti tik pusę metų? Ir būtent tą pusę, kai miesto transporto paklausa šiltuoju metų laiku yra mažiausia.

Uoliai tikrino bilietus

Vis dėlto „Sostinės“ žurnalistus, pirmadienį išmėginusius kelionę laivu, pasitiko džiugūs pakeleivių veidai. Juk tokia naujiena, kiti laivu Nerimi dar nė nebuvo plaukę.

Nuotaikos negadino nė prapliupęs lietus. Tie, kurie nepasirūpino skėčiais ar striukėmis, sugužėjo po Karaliaus Mindaugo tiltu. Nes paviljonų, kurie įrengti kiekvienoje autobusų ir troleibusų stotelėje, prieplaukose nėra.

Laivo prieplaukoje lūkuriavę du įmonės „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriai išsiskleidė skėčius. „Rytas“ pasirodė tiksliai, kaip nurodyta tvarkaraštyje.

Atrodytų keista, bet kontrolieriai uoliai tikrina kiekvieno atplaukusiojo bilietą. Vėliau paaiškėjo, kad jau kita tikrintojų pamaina laukė ir kelionės pabaigoje Verslo trikampyje.

Ir ne tik ten. Net tarpinėje stotelėje prie Žaliojo tilto jie lūkuriavo – o gal koks keleivis anksčiau išlips? Neduokdie, liks nepatikrintas.

Kodėl taip stengiasi tikrintojai, atsakymas paprastas: užduotis parduoti kuo daugiau bilietų, kad susidarytų vaizdas, jog keleivių netrūksta, kelionės nenuostolingos.

Grynųjų pinigų nepriima

Bet tikrovė tokia: nuo Karaliaus Mindaugo tilto pirmadienį per pietus išplaukė 16 keleivių, nors į laivą telpa 32. Ir nė vienas neįlipo tarpinėse stotelėse.

Programėle, JUDU ar Vilniečio kortele atsiskaityti už kelionę nesunku, laive įrengti du tokie pat kaip autobusuose ar troleibusuose komposteriai. Kelionės pabaigoje kapitonas juos išjungia, kad pastebėjęs kontrolierius zuikis nepultų žymėti bilieto.

[[ge:lrytas:lrytas:38919370]]

Tačiau kelionės pradžioje vyresnio amžiaus pora Marija ir Ignas susidūrė su sunkumais: laivo bilietų Vilniečio kortelėse jie neturėjo, programėlėmis naudotis neįpratę.

„Banko korteles, žinoma, turime, bet mums mieliau atsiskaityti grynaisiais pinigais, o jų laive nepriima“, – apgailestavo Marija. Laimė, geranoriškos keleivės padėjo vilniečiams nupirkdamos jiems bilietus programėle.

Laukia ir dvi seklumos

Laivui ruošiantis išplaukti keleiviai plūstelėjo į denį stengdamiesi užfiksuoti šią akimirką. Upeivis Ramūnas, talkinantis kapitonui, pasiūlė grįžti į saloną. Paskui jau, laivui plaukiant, bus galima grožėtis vaizdais denyje.

Jau ne vieną kartą šiuo maršrutu plaukusiam upeiviui Ramūnui teko ir išbandymas liepos 25-ąją, kai į nemokamai plukdžiusį laivą veržėsi minios žmonių. Tiesa, tada visi buvo gerai nusiteikę: „Gal vienas kitas ir paniurzgėjo, bet kelionės upe ramina.“

Artėjo pirmoji prieplauka prie Žaliojo tilto, tad Ramūnas ėmė ruoštis laivo švartavimui. Šįkart nesunkiai. Tik prieplaukoje, išskyrus du kontrolierius, niekas nelaukė.

Ar verta ilginti kelionę tokiais 5–6 minučių sustojimais? Ramūno žodžiais, kol kas įgulos treniruojasi, daug kas gali pasikeisti.

Paskui – prieplauka prie Baltojo tilto, kur ir kapitonas, ir Ramūnas sutelkia daugiau dėmesio. Mat prieš tiltą ir už jo – dvi seklumos, tad laivas kurį laiką plaukė šonu.

Į vandenį vertė atliekas

Pradėti laivybą šią vasarą – palankus metas, nes Neris vandeninga. Tačiau pasitaiko vasarų, kai vandens tiek sumažėja, kad upės viduryje pasirodo dugnas.

Pasak Ramūno, kitais metais numatyta Nerį valyti. Juk iki šiol Nerimi nuolat niekas neplaukiojo, vagos negilino, farvaterio netvarkė.

Bet didesnė bėda yra ne sąnašos, o šiukšlės, nors kai kurių tokiomis net nepavadinsi. Mat beveik prie kiekvieno naujesnio tilto po vandeniu – betono luitai, blokai, kitos statybinės atliekos, likusios nuo tiltų statybų.

[[ge:lrytas:lrytas:38919374]]

„Tais laikais, kai statė tiltus, į upę vertė viską, ko nereikėjo. Be to, po vandeniu daug padangų, kitų atliekų“, – vardijo Ramūnas.

Upeivis – už naujoves

Kaip ir dauguma kolegų, upeivis Ramūnas anksčiau vairavo autobusą, troleibusą, pastaruoju metu dirbo bendrovės „Vilniaus viešasis transportas“ techninėje pagalboje.

Ar keisti darbą pastūmėjo romantikos troškimas? „Ne, noras susipažinti su naujiena. Juolab kad esu gimęs ir užaugęs Jurbarke, prie Nemuno. Be to, čia tiek daug naujų dalykų reikia išmokti, tiek praktikos įgyti. Man tai patinka“, – vardijo upeivis.

Beveik trijų mėnesių kursai vyko ne tik Vilniuje, bet ir Klaipėdoje.

Rudenį, kai baigsis laivybos sezonas, Ramūnas grįš į senąjį darbą. Jis sakė, kad mažiausiai patrauklus jam pasirodė troleibuso vairavimas: „Žinoma, kad ši transporto priemonė keliauja dviem keliais – laidais ir asfaltu. Man atrodo, kad suderinti abu kelius geriau sekasi moterims. Galbūt todėl troleibusų vairuotojų moterų yra daugiau.“

Plaukimas buvo per trumpas

Pirmieji prie Žvėryno tilto pirmadienį iš laivo ruošėsi išlipti Marija ir Ignas. Čia jiems arčiausiai iki namų.

Vilniečiams kelionė pasirodė per trumpa: „Gaila, kad tik tiek plaukėme, reikėjo ir atgal grįžti.“

Nors abu jie Vilniuje gyvena jau daug metų, Nerimi plaukti dar neteko.

„Kelionės laivu iš Kauno į Birštoną buvo visai kitokios. Čia plaukėme upe per savo miestą. Tai visai kas kita“, – minėjo Marija.

Pasak jos, vienintelis nepatogumas yra tai, kad už kelionę neįmanoma atsiskaityti grynaisiais pinigais.

Džiūgavo dėl poros dienų

Uoliai dirbę kontrolieriai apskaičiavo, kad per dvi dienas įvyko dvylika reisų, jų metu keliavo apie 800 žmonių.

Pasak įmonės „Susisiekimo paslaugos“, 573 laivo bilietus keleiviai įsigijo per „m.Ticket“ ir „Trafi“ programėles, dar 182 bilietus – per JUDU savitarnos kanalus bei platintojus, 48 vienetus – bekontakčiu būdu laive. Susidomėjimo sulaukta ir iš verslo atstovų – jie įsigijo 634 bilietus.

Sostinės taryba praėjusių metų lapkričio pabaigoje pritarė bendradarbiavimo sutarties tarp savivaldybės ir Vidaus vandens kelių direkcijos pasirašymui. Sutarta visuomeninei laivybai paruošti 10,5 kilometro Neries upės ruožą Vilniaus savivaldybės ribose nuo Valakampių antrojo paplūdimio iki Vingio parko.

Į sostinės viešojo transporto sistemą laivus žadama integruoti trimis etapais – pirmasis maršrutas numatomas nuo Žirmūnų paplūdimio per Šilo, Karaliaus Mindaugo, Baltąjį tiltus iki Verslo trikampio su 6 prieplaukomis.

Pirkiniui – ne vien tiktai pagyros

Meras V.Benkunskas gyrė naujuosius laivus sakydamas, kad jų grimzlės pritaikytos nepastoviam Neries vandens lygiui.

Tačiau plaukusios įgulos jau pastebėjo trūkumų: laivai mažai manevringi, reikėtų kitokio sraigto, derėtų pakeisti vairo plunksną.

Viename laive įrengtos 32 keleivių vietos, jos pritaikytos žmonėms, turintiems judėjimo negalią, įrengtos vietos vežtis dviračius ir paspirtukus.

Laivą aptarnauja du įgulos nariai – kapitonas ir upeivis. Šiuo metu įmonė „Vilniaus viešasis transportas“ pasirašiusi 5 sutartis su kapitonais ir 17 – su upeiviais.

Savivaldybė 4 elektrinius laivus už 1,85 mln. eurų įsigijo iš Latvijos elektrinių laivų statytojos BIC, vieno laivo kaina siekia 450 tūkst. eurų.

Rudeniop Neryje turėtų taip pat plaukti laivai „Lašiša“, „Smilga“ ir „Geležinis vilkas“.

Naująjį sostinės transportą išbandę vilniečiai dalijasi įspūdžiais: pėsčiomis – greičiau nei su laivu