Tiltų statybos įkarštis Kaune neslopsta, o paskelbus apie dar vieną jungtį per Nerį tarp Senamiesčio ir Brastos gatvės kauniečiai pastebėjo neįprastą detalę – statinio atramą numatyta statyti upės saloje.

Prieš dešimtmetį šią salą išgarsino Kauno architektai bei menininkai – jie surengė nuotaikingą akciją, kurios metu paskelbė užvaldę šią teritoriją ir pavadino „Švento reikalo“ sala.

Minint Tarptautinę architektų dieną kauniečiai akcijos dalyviai užėmė bevardę, jokiuose dokumentuose neegzistuojančią salą Neryje ir paskelbė jos nepriklausomybę.

Skambant saksofono garsams menininkai į salą atnešė ir pastatė paminklą, iškėlė juodą vėliavą su iškirptu apskritimu.

[[ge:lrytas:lrytas:36952192]]

Jie taip pat paskelbė „Švento reikalo“ salos nepriklausomybės deklaraciją, skirtą tuometei šalies prezidentei Daliai Grybauskaitei, Kauno arkivyskupui Lionginui Virbalui ir Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui.

Šia akcija aktyvūs kauniečiai išreiškė savotišką protestą miesto valdžios palaimintoms statyboms dešiniajame Neries krante, ties Kauno pilimi.

[[ge:lrytas:lrytas:38954667]][[ge:lrytas:lrytas:35042589]][[ge:lrytas:lrytas:36952889]]

Prasidėjus gyvenamųjų namų kvartalų statyboms ir saugantis nuo galimų potvynių Neries krantinėje sumanyta supilti gelžbetonio plokštėmis uždengtą pylimą.

Architektų nuomone, tokios betoninės krantinės miestams visiškai netinkamos.

Numatyta įvairių funkcijų

Salos užkariautojai greitai iš jos pasitraukė, o miesto valdžios užduotį gavę projektuotojai po dešimtmečio salai numatė visai kitokią paskirtį.

Vasaros pradžioje pasirašyta sutartis dėl tilto tarp Senamiesčio ir Brastos gatvės statybos.

Greta stovintis P.Vileišio tiltas nėra pritaikytas dideliems pėsčiųjų ir dviračių srautams, todėl naujoji jungtis išspręs šią problemą.

312 metrų ilgio ir 6,5 metro pločio plieninis tiltas abipus upės natūraliai įsilies į esamus pėsčiųjų ir dviračių takus.

Sprendiniai parengti atsižvelgiant į Kauno miesto bendrąjį planą.

Pagrindinis trijų tarpatramių tilto laikantis elementas – plieninė sija, sukomponuota iš plieno lakštų.

Pasak projektuotojų, parinkta tilto architektūra – efektyvios ir modernios tiltų inžinerijos sprendinys, derantis su esama kultūros paveldo teritorijos panorama.

Gelžbetoninės krantinės atramos bus pritaikytos prie esamo reljefo, o tarpinės atramos papildomai atliks ledlaužos funkciją. Ant perdangos numatyta įrengti 1,2 metro aukščio nerūdijančiojo plieno turėklus.

Siekiant sumažinti matomų elementų skaičių, į tilto konstrukciją integruojama paslėpta vandens nuvedimo sistema.

Atliekant darbus taip pat numatyta sutvarkyti sąnašas ties salos krantais ir sąžalynus. Tai padės pagerinti upės tėkmę dėl numatyto naujo laivakelio.

Senamiesčio pusėje, ties projektuojamu tiltu, planuojama atkurti pasikeitusią upės kranto liniją.

Bendrovė „Autokausta“ įsipareigojo Brastos tiltą pastatyti už 9,5 mln. eurų.

Smarkiai suvešėjo augalija

Kai Kauno architektai šturmavo salą, joje buvo matyti aukšta žolė ir pavieniai krūmynai bei akmenys.

Tuo metu skaičiuota, kad salos ilgis yra 204, o plotis – 54 metrai, ji per 2 metrus buvo pakilusi virš vandens lygio. Tikėtina, kad per dešimtmetį dėl vandens lygio svyravimų skaičiai galėjo pasikeisti.

[[ge:lrytas:lrytas:38982086]]

Šią vasarą aiškiai matyti gerokai ūgtelėjusi augalija – krūmai ir net medžiai.

Neries pakrantėje vaikštantys žvejai tikina, kad salą dėl jos ramybės pamėgo antys ir kiti vandens paukščiai, sukantys lizdus.

Prasidėjus tilto statyboms, didžioji dalis augalijos bus pašalinta, todėl neliks ir prieglobsčio sparnuočiams.

Potvyniai – mažiau grėsmingi

Nemuno sala ties Kaunu minima jau prieš šimtmetį, o salos Neryje pradėjo formuotis vos prieš 30–40 metų.

Tik viena sala, esanti netoli Kauno pilies, yra dirbtinai sukasta, visos kitos – sąnašinės.

Akylesni kauniečiai pastebėjo, kad salos kasmet vis padidėja, o vandens lygis upėje mažėja.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Žemės ūkio akademijos Vandens inžinerijos katedros profesorius Petras Punys mano, kad salas galėtų nušluoti tik galingas ledonešis.

„Pastaraisiais metais nebeliko galingų pavasarinių potvynių ir ledonešių, todėl susidarė palankios sąlygos susiformuoti saloms“, – aiškino mokslininkas.

Apskaičiuota, kad potvynių metu pratekantis vandens kiekis sumenko trečdaliu.

Priežasčių galima surasti ir daugiau – tai klimato atšilimas, visuotinė tarša.

Pasak prof. P.Punio, didelį vandens kiekį būtų galima suformuoti ir dirbtiniu būtu, tačiau ekonomiškai toks sumanymas būtų visiškai nenaudingas.

Mokslininkas siūlė nesibaiminti, kad artimiausiais dešimtmečiais Neris gali visai nusekti. Jis patarė neužmiršti, kad upė yra gyvas organizmas, o gamtoje vyksta daug įvairių pokyčių.

Netrukdys paukščiams ir žuvims

Brastos tilto projektą rengė „Fegdos“ grupei priklausančios bendrovės „SRP projektas“ specialistai.

Pasak „Fegdos“ grupės komunikacijos projektų vadovės Dovilės Gribulienės, kaip ir rengiant bet kurį projektą, buvo atlikti topografiniai ir inžineriniai-geologiniai tyrinėjimai. Be jų neįmanomas jokio statinio projektavimas.

[[ge:lrytas:lrytas:38982088]]

„Šie tyrimai padėjo suprasti vietovės reljefą, salos ir aplinkinių teritorijų grunto sandarą bei mechanines savybes, kitus inžinerinius ypatumus, kurie leido suplanuoti tikslius ir patikimus sprendinius“, – aiškino D.Gribulienė.

Kadangi tiltas kerta Neries upę, buvo atlikti ir ekologiniai tyrimai, kurių metu nustatyti ekologiniu požiūriu jautrūs gamtai laikotarpiai, kai tam tikri statybos darbai negali būti vykdomi.

„Tarp tokių – žuvų neršto ir paukščių perėjimo metas“, – nurodė „Fegdos“ grupės atstovė.

Sala gali net paskęsti

Jos žiniomis, ši sala – tai natūraliai iš Neries upės sąnašų susiformavusi daugiau kaip 7 tūkst. kvadratinių metrų ploto sausumos erdvė.

Geologiniai tyrimai patvirtino natūralią salos kilmę, visa sala sudaryta iš purių dulkingų smulkių smėlių, būdingų upių sąnašoms. Salos plotas nėra pastovus – priklausomai nuo metų laiko jis gali būti didesnis arba mažesnis.

„Pavasarinio polaidžio metu sala gali būti ir visiškai apsemiama – tai įprastas reiškinys tokioms upių saloms“, – aiškino D.Gribulienė.

Ji įsitikinusi, kad sala, o kartu tilto atrama negali būti nunešta stipraus ledonešio metu, kai smarkiai pakyla vandens lygis.

„Atlikome detalius inžinerinius skaičiavimus, įvertinome tokį atvejį ir priėmėme atitinkamus inžinerinius sprendimus, todėl baimintis tikrai nereikėtų“, – patikino D.Gribulienė.

Projektuotojų atstovė patarė atkreipti dėmesį į tarpinės atramos (tauro) formą – ji nėra tik architektūrinė idėja, mat atlieka ir kitą funkciją.

Galimo ledonešio metu ši atrama padės skaldyti ledą ir taip apsaugos tiltą. Tokie tilto elementai vadinami lytlaužomis.

Pati atrama bus gelžbetoninė – beveik 10 metrų aukščio, daugiau kaip 8 metrų pločio ir kintamo storio – nuo 1 iki 1,3 metro.

Atrama stovės ant polinių pamatų, kurie užtikrins stabilumą esant stipriam vandens srautui ar ledonešiui.

Ši atrama nėra tik techninis elementas – kartu su tilto perdanga ji sudaro vientisą architektūrinę kompoziciją, kuri natūraliai įsilies į miesto panoramą.

Regi panašių sprendimų

„Fegdos“ grupės atstovė tikino, kad pasirinktas sprendimas nėra retas ar unikalus. Artimiausias pavyzdys yra Nemuno sala Kauno centre, mat visos į šią salą vedančių tiltų krantinės atramos yra įrengtos saloje.

Ryškiausias skirtumas – Nemuno sala yra gerokai didesnė, ji užima 22,24 hektaro plotą.

Atramos susiformavusiose natūraliose salose projektuojamos dažnai, nes tokiu atveju išvengiama naujos salos formavimo.

Kiekviena tarpinė tilto atrama upės vagoje ilgainiui aplink save suformuoja seklumas.

„Šiuo atveju sala jau buvo susiformavusi ir ten numatyta įrengti tarpinę atramą.

Projektuodami įvertinome ne tik techninius ypatumus ir optimalius statybos kaštus, bet ir ekologiją bei architektūrinį vientisumą.

Siekėme kuo mažiau paveikti natūralią upės tėkmę ir jos aplinką, todėl esama sala tapo logiška ir darnia vieta atramai“, – tikino D.Gribulienė.

Jos nuomone, šis sprendimas leidžia tiltą integruoti į miesto vaizdą organiškai – jis tarsi įsikerta į krantus be perteklinių pylimų ar pamatų upėje.

Pasitiki profesionalumu

„Pavojų visada kyla, bet juos reikia išspręsti dar rengiant projektą“, – įsitikinęs tiltų ekspertas Arvydas Bilius.

Kaunietis dirbo prieš du dešimtmečius panaikintos Valstybinės tiltų inspekcijos (VTI) vyriausiuoju specialistu ir buvo atsakingas už maždaug 500 tiltų techninę būklę Kauno zonoje.

Inžinierius spėjo, kad šiuo atveju projektuojama polinė atrama ir bus sukalti maždaug 10 metrų ilgio poliai. Tokiu atveju gerokai sumažės tikimybė, kad Neryje jie gali būti paplauti.

Ekspertui gerokai daugiau nerimo kelia Kauno marios ir prie jų esanti hidroelektrinė.

„Šioje itin neramioje situacijoje kiekvienas tiltas ar panašus statinys yra savotiškas ginklas. Jeigu jis taptų taikiniu, padarinius būtų galima tik spėlioti“, – svarstė A.Bilius.

Ekspertas priminė, kad projektuojant tiltus įvertinama ir galima ledo apkrova, – statant tiltus per Nerį ir Nemuną į tai reikia labai rimtai atsižvelgti, nors pastaraisiais metais galingų ledonešių nefiksuojama.

„Jeigu projektuotojas tikrai išmano darbą, viskas bus gerai“, – pareiškė A.Bilius.

Jo nuomone, Lietuvoje tiltų statytojai išvis neturėtų skųstis sunkiomis darbo sąlygomis – jiems netrukdo kalnai, sniego lavinos.

[[ge:lrytas:lrytas:38982087]]

Galima drąsiai važiuoti

Pasak A.Biliaus, pastarąjį šimtmetį Lietuvoje statomi itin patikimi tiltai.

Kaunietis prisiminė, kad ardant dar prieškario metais statytus tiltus net ekspertai stebėdavosi tvirta bei patikima jų konstrukcija.

Kaunietis patarė pernelyg nenuvertinti ir sovietmečiu iškilusių tiltų.

„Visi žinojo, kad ledonešiui sugriovus tiltą gali būti labai didelių nuostolių, žmonių žūčių, todėl tiltai buvo statomi gerokai atsakingiau negu kiti statiniai“, – kalbėjo ekspertas.

Jo nuomone, šiuo metu Kaune nėra nė vieno tilto per Nemuną ar Nerį, kuriam reikėtų neatidėliotino remonto.

Kaunietis skeptiškai vertino pasigirstančius perspėjimus dėl neva prastos tiltų būklės – taip dažniausiai kalba žmonės, norintys gauti pelningų užsakymų, mat tiltų bandymai nėra sudėtingi, tačiau brangiai kainuoja.

Reglamentuose aiškiai surašyta, kas kiek laiko turi būti atlikta tilto apžiūra ir bandymai.

„Tiltais per Nemuną ir Nerį Kaune galima drąsiai važinėti“, – pareiškė A.Bilius.

Kaune statys naują tiltą – ves į salą, kuri pavasarį gali būti visiškai apsemta