„Modernus geležinkelis neįsivaizduojamas be elektrinių traukinių. Natūralu, kad padarius sankasų statybos darbus būtina padaryti elektros tinklą, kuris leis važiuoti greitai ir taip pat išmenat kuo mažiau teršalų“, – žurnalistams pirmadienį po pasirašymo sakė „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
„Šis projektas yra pats didžiausias geležinkelių srityje, siekia beveik 1,8 mlrd. eurų, ne kasdien tokie projektai pasirašomi“, – teigė jis.
Vėžės atkarpos Lietuvoje elektrifikavimo darbai kainuos apie 818 mln. eurų (be PVM).
„Rail Balticos“ projektui skirtas Europos Komisijos (EK) finansavimas siekia apie 1,6 mlrd. eurų – liepą skirta dar 295,5 mln. eurų pagal europinę „Connecting Europe Facility“ (CEF) programą, Lietuvai iš šios sumos atiteko apie 95 mln. eurų.
Anksčiau skelbta, kad „Rail Balticos“ projektui užbaigti iki 2030-ųjų Baltijos šalims reikia papildomų 10 mlrd. eurų, Lietuvai – 4 mlrd. eurų.
Gegužę trijų Baltijos šalių susisiekimo ministrai pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigojo bendrai siekti didesnio papildomo europinio finansavimo strateginiam susisiekimo projektui įgyvendinti.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną.
Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 kilometrų, iš jų Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.