Pasirodžius skelbimui, kuriame siūloma pirkti senojo Kauno grindinio akmenis, miestiečiai sukluso – kaip istoriniai radiniai galėjo atsidurti ant prekystalio, jeigu miesto savivaldybė tikina juos akylai sauganti?

Remontuojant Kauno gatves po asfalto danga vis dar randama senųjų akmeninių grindinių.

Miesto savivaldybės atstovai kaskart patikina, kad atkasti tašyti akmenys surenkami ir saugomi S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo teritorijoje.

Tačiau neseniai internete imta dalintis skelbimu, kuriame kaunietis siūlo pirkti 120 tašytų grindinio akmenų. Už vieną akmenį prašoma 2 eurų.

[[ge:lrytas:lrytas:39584915]][[ge:lrytas:lrytas:39572985]][[ge:lrytas:lrytas:39571855]]

Akmenis rinko daugybė žmonių

Paskambinus nurodytu telefono numeriu atsiliepęs vyras prisistatė Virginijumi ir papasakojo, iš kur gavo akmenis.

Kaunietis priminė, kad 2012 metais buvo remontuojama iš miesto centro į Žaliakalnį vedanti Parodos gatvė ir ją atnaujinant po asfalto danga buvo rastas tašytų akmenų grindinys.

„Daugumą akmenų darbininkai surinko, krovė atskirai ir išvežė, tačiau kasant žvyrą į jį tašytų akmenų taip pat pateko. Šis žvyras anuomet buvo vežamas į nenaudojamą teritoriją netoli IX forto“, – pasakojo kaunietis.

[[ge:lrytas:lrytas:39580312]]

Šilainiuose aplink fortą gyvenę žmonės esą eidavę į tą vietą ir rinkdavę istorinius akmenis, tai daręs ir jis.

„Nuo to laiko akmenys gulėjo mano garaže. Gyvenu devynaukštyje, savo kiemo neturiu, tai jų ir nepanaudojau. Dabar noriu susitvarkyti garažą, todėl ir nusprendžiau akmenis parduoti“, – aiškino Virginijus.

Vyras sakė, kad akmenys yra skirtingų dydžių. Vieni 15 centimetrų ilgio ir aukščio, kiti – 20 centimetrų ilgio ir 12 cm aukščio. Jis turįs akmenų, kuriais būtų galima iškloti dviejų ar trijų kvadratinių metrų plotą.

„Mačiau daugiau skelbimų iš Vilniaus bei kitų miestų.

Juose už vieną tokį akmenį prašoma 3 arba 4 eurų. Aš juos tikrai noriu parduoti, todėl ir kaina mažesnė.

Gal kam bus įdomu, juk šiais akmenimis tarpukariu galėjo vaikščioti žymūs žmonės. Įdomu apie tai pamąstyti“, – atviravo Virginijus.

Radinius skubėjo apsaugoti

Parodos gatvė buvo remontuojama 2012 metais, tada buvo rastas tarpukariu klotas grindinys.

Metais anksčiau vyko Žemuosiuose Šančiuose esančio A.Juozapavičiaus prospekto remontas. Tąsyk po asfalto danga taip pat buvo atrastas XIX amžiaus tašytų akmenų grindinys.

Tuo metu Kauno meru buvęs Andrius Kupčinskas prisiminė, kad atkasus akmenis A.Juozapavičiaus prospekte aplinkui įsikūrę kauniečiai juos karučiais ėmė vežtis į savo kiemus.

[[ge:lrytas:lrytas:39590852]]

„Todėl buvo nuspręsta akmenis rinkti ir gabenti į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą.

Vėliau tai padaryta ir apsaugant Parodos gatvės akmenis“, – pasakojo A.Kupčinskas.

Inventorizacija atskleidė, kad Parodos gatvėje rasta daugiau negu 3 tūkst. kvadratinių metrų istorinio grindinio, o A.Juozapavičiaus prospekte – daugiau kaip 15,5 tūkst. kvadratinių metrų senojo grindinio.

Klausė kauniečių nuomonės

Tuo metu buvo svarstoma ir kur šiuos istorinius akmenis panaudoti. 2012 metų vasarą savivaldybė netgi paskelbė gyventojų apklausą internetu.

Iš kelių šimtų apklaustųjų daugiau negu 220 (52 proc.) siūlė istorinius akmenis panaudoti atnaujinant Rotušės aikštės grindinį.

Kiek mažiau – 167 balsus – gavo pasiūlymas šiais akmenimis išgrįsti Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventorių. Dešimtadalis siūlė šiems akmenims surasti kitą miesto erdvę.

Tuo metu Rotušės aikštei skubaus remonto esą nereikėjo. Svarbiau buvo sutvarkyti atnaujintos Prisikėlimo bažnyčios šventorių, nes aplink šiuos maldos namus telkšojo balos, buvo purvynė.

2013 metais miesto taryba nusprendė dalį A.Juozapavičiaus prospekte ir Parodos gatvėje rastų istorinių akmenų perduoti viešajai įstaigai „Prisikėlimo projektai“.

Šiais tašytais akmenimis nutarta išgrįsti Prisikėlimo bažnyčios šventorių ir prie maldos namų esantį Žemaičių gatvės šaligatvio ruožą.

„Sudėjus miesto pinigus bei ES paramą ir panaudojus istorinius akmenis darbai atsiėjo kiek daugiau negu pusę milijono eurų.

Manau, kad sprendimas pasiteisino. Akmenys nebuvo nulyginti, pavyko pakloti autentiškus ir jie puikiai tarnauja“, – tikino A.Kupčinskas.

Senieji akmenys buvo panaudoti ir ženklinant įvažiavimus į A.Juozapavičiaus prospektą bei Parodos gatvės viršuje.

Siekė, kad taptų patogiau

O 2021 metais atnaujinant pagrindinę Senamiesčio – Vilniaus – gatvę dėl grindinio buvo sulaužyta nemažai iečių. Mat miesto valdžios atstovai siekė, kad senieji tašyti akmenys būtų nulyginti.

Dalis kauniečių tikino, kad taip bus sunaikintas miesto istorinis palikimas.

Tuometinis Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas aiškino, kad iki pat XIX amžiaus pabaigos Vilniaus gatvė nebuvo grįsta. Rasti akmenys esą pakloti tik 1985 metais surinkus išardytus tarpukario laikotarpio grindinių riedulius kitose miesto vietose ir suvežus juos čia.

Išardyti akmenys buvo nulyginti, kad vaikščioti ar važiuoti vežimėliais būtų patogiau, ir pakloti centrinėje Vilniaus gatvės dalyje.

Paklota ir dalis nenulygintų tašytų akmenų. Jie nugulė gatvės pakraščiuose.

Taip pat iš nelygintų akmenų buvo įrengti borteliai ir lietaus latakai.

Senųjų akmenų aptikta ir 2024 metais rekonstruojant Laisvės alėjos pradžią.

Čia grindinys buvo išardytas, nes reikėjo pakeisti požemines komunikacijas.

Baigiant darbus šie rieduliai 36 kvadratinių metrų plote ties Laisvės alėjos ir Nepriklausomybės aikštės sandūra vėl buvo pakoti ten, kur buvo anksčiau.

[[ge:lrytas:lrytas:39580311]]

Metas galvoti apie ateitį

Šiuo metu vyksta Rotušės aikštės rekonstrukcija. Joje taip pat bus paklota dalis nenulygintų akmenų, bet didesnė dalis – nušlifuotų.

Paveldosaugininkė, miesto tarybos narė Andrijana Filinaitė pastebėjo, kad jau metas galvoti ir apie tai, kaip reikės elgtis remontuojant kitas Senamiesčio – S.Daukanto ir M.Valančiaus – gatves, kurios taip pat grįstos akmenimis.

Vienas idėjos, kad istorinius akmenis reikia nulyginti, autorių buvo architektas, Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dekanas ir visuomeninės organizacijos „Vieningas Kaunas“ narys Jonas Audėjaitis.

Architektas sakė ne vienoje Europos šalyje matęs istorines aikštes, kurių grindiniu vaikščioti ar važiuoti vežimėliais yra patogu.

„Išardžius vėl sudėti nenulygintus akmenis sudėtinga, po kurio laiko jie gali išsiklaipyti tad ilgai toks grindinys netarnaus. Todėl, pavyzdžiui, Rotušės aikštėje aplink pastatą nuspręsta sudėti autentiškus, nenulygintus akmenis, o ten, kur judėjimas didesnis, nulygintus“, – aiškino J.Audėjaitis.

Architektas įsitikinęs, kad paveldą saugoti reikia, bet svarbu ir žmonių saugumas.

„Štai Vilniaus gatvėje iš pradžių buvo planuota centrinėje dalyje vieną juostą iškloti nenulygintais akmenimis, bet tada ja būtų buvę sunkiau judėti.

Manau, kad buvo rastas tinkamas kompromisas ir autentiški akmenys panaudoti kitose gatvės dalyse“, – sakė J.Audėjaitis.

Architektas mano, kad remontuojant S.Daukanto ir M.Valančiaus gatves jose reikėtų palikti kuo daugiau autentiškų akmenų.

Aikštę stebi kamerų akys

Miesto tarybos narys J.Audėjaitis sakė, jog apie tai, kad istoriniai akmenys kartais pardavinėjami, jam esą nėra tekę girdėti.

O Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis priminė, kad istoriniai akmeniniai grindiniai aptikti ir remontuojant centre esantį Studentų skverą, atnaujinant Griunvaldo ir Linkuvos gatves.

„Visi rasti akmenys vežami į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą.

Tariantis su paveldosaugininkais tose gatvėse arba aikštėse, kur jie surasti, paklojami nedideli akmenų fragmentai ir taip istorija įamžinama“, – komentavo A.Pakalniškis.

S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo direktorius Justas Limanauskas sakė, kad vienoje didelėje aikštelėje anksčiau buvo saugomi policijos sulaikyti automobiliai, o dabar – ne automobiliai, o istoriniai akmenys.

„Teritorija aptverta, įrengtos stebėjimo kameros. Nesame pastebėję, kad kas nors bandytų patekti į aikštelę“, – patikino J.Limanauskas.

[[ge:lrytas:lrytas:39580314]]

Aerodromo vadovas sakė, kad kai akmenys atvežami, kartais jie būna purvini, kartais sumaišyti su žvyru, todėl darbininkai juos išrenka, akmenys nuvalomi ir saugomi. O kai reikia, jie paimami ir paklojami įvairiose miesto vietose.

Mieste dažniausiai buvo naudojami paprasti lauko rieduliai

Mindaugas Balkus

Ąžuolyno bibliotekos vyresnysis bibliotekininkas

„1919 metais tapdamas laikinąja sostine Kaunas turėjo paprastais lauko akmenimis išgrįstas pagrindines Senamiesčio ir Naujamiesčio gatves, kurios buvo pradėtos grįsti 1887 metais, bei tvirtovės plentus, grįstus makadamu – savotiška sulipusia skalda. Tačiau daugumos miesto gatvių ir plentų būklė buvo itin prasta.

Paprastais akmenimis grįstomis gatvėmis važiuojant transportui kildavo kurtinantis triukšmas ir daug dulkių, be to, į tarpus tarp akmenų sunkdavosi arklių mėšlas ir gatvės dvokdavo net pašalinus nuo grindinio nešvarumus. Tokią problemą galėjo išspręsti tik lygus grindinys – meksfaltas, Amezitas – bituminio pagrindo kelio dangos rūšys, tašytas akmuo, bituko plytelės. Tai – baltos silikatinės plytos, impregnuotos bitumu.

1922–1923 metais mieste pradėti nemaži gatvių infrastruktūros atnaujinimo darbai. Imtos grįsti dabartinės V.Putvinskio, A.Mickevičiaus, E.Ožeškienės, Šv.Gertrūdos gatvės.

Inžinerijos pulkas 1923–1925 metais išgrindė A.Juozapavičiaus prospektą.

Visos XX amžiaus 3-iojo dešimtmečio pirmoje pusėje Kaune remontuotos ar net išgrįstos gatvės buvo klojamos paprastais lauko akmenimis, o tai modernėjančio miesto sąlygomis jau buvo atgyvena.

XX amžiaus 3-iojo dešimtmečio pabaigoje modernėjanti laikinoji sostinė jau nebepasitenkino paprastų akmenų grindiniais. Bent pagrindines gatves buvo siekiama iškloti kokybiškesne danga. Jos imtos grįsti moderniomis dangomis – tašytais akmenimis, meksfaltu.

XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje reprezentatyvesnės miesto gatvės – Laisvės alėja, K.Donelaičio, Maironio gatvės – buvo meksfaltuojamos, magistralinės gatvės grįstos tašytais akmenimis arba bituko plytomis.

1930–1932 metais buvo išmeksfaltuota Laisvės alėja kartu su Nepriklausomybės aikšte, rekonstruotas, praplatintas ir paprastais akmeninis bei meksfaltu išgrįstas Vytauto prospektas.

1930–1933 metais meksfalto dangos sulaukė K.Donelaičio gatvė, 1936 metais kapitališkai rekonstruota, praplatinta ir bituko plytomis bei tašytais akmenimis pergrįsta didžioji A.Juozapavičiaus prospekto dalis.

XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje Kaune ne tik daugėjo išgrįstų gatvių, bet ir daugiau gatvių, grįstų akmenimis, būdavo užklojama meksfaltu arba bituko plytomis.

Tašytų akmenų grindinys Kaune pradėtas naudoti 1929 metais grindžiant dabartinę Šv.Gertrūdos gatvę.

Tokio grindinio trūkumas – ratų keliamas triukšmas ir dulkėtumas, be to, nuokalnėse toks grindinys buvo per slidus ir pavojingas.

Meksfaltas pirmą kartą Kaune panaudotas 1926 metais, kai juo bandymams buvo padengtas Laisvės alėjos ruožas priešais Miesto sodą.

Pačioje XX amžiaus 4-ojo dešimtmečio pabaigoje Kaune pradėtas naudoti asfaltas.

Vis dėlto per abu tarpukario dešimtmečius daugiausia Kauno gatvių buvo grindžiama paprastais lauko akmenimis.

Siekiant taupyti XX amžiaus 4-ajame dešimtmetyje gatvės grįstos mišriu išilginiu grindiniu. Pavyzdžiui, 1936 metais grindžiant A.Juozapavičiaus prospektą 12,5 m pločio gatvė buvo padalyta į 5 išilgines juostas, iš kurių kraštinės ir vidurinė juosta buvo grįstos tašytais akmenimis, o dvi tarpinės – bituko plytomis.

1934–1935 metais imtasi kapitalinio Parodos gatvės remonto. Iš abiejų kelio kraštų išklotos 4,5 m pločio tašytų akmenų juostos, o gatvės viduryje – 3,5 m pločio bituko plytų juosta. 2012 metais rekonstruojant Parodos gatvę dienos šviesą ir vėl išvydo tada paklotų tašytų akmenų grindinys.

XX amžiaus 4-ojo dešimtmečio pabaigoje Kaune buvo išgrįsta maždaug pusė miesto gatvių, tačiau dauguma tebebuvo išgrįsta paprastais lauko akmenimis.“

Kauniečiai įpyko: saugomi istoriniai miesto akmenys – skelbimų portale Už vieną akmenį prašo 2 eurų