Vokiečių gatvės rekonstrukcijos metu Dominikonų gatvių kampe atkasus stovėjusių pastatų mūrus ir rūsius paaiškėjo, kad jie, išskyrus du fragmentus, yra vertingi.

Savivaldybė su įstaiga „ID Vilnius“ pradėjo skaitmeninti atkastus Vokiečių gatvės pamatus.

Tokio masto archeologiniai tyrimai gatvėje atliekami pirmą kartą, tad gatvės pamatų trimačiai modeliai taps svarbia kultūros paveldo archyvų dalimi ir bus prieinami visuomenei.

Vertingųjų savybių neturintys du fragmentai bus išimti, o likusioje pamatų dalyje vykdomi saugojimo darbai.

[[ge:lrytas:lrytas:39759276]]

Šiuo metu gatvėje montuojami lietaus nuotekų tinklai. Atkasti pamatai, tinkamai apsaugojus, užpilami.

„Rekonstruojant istorinės reikšmės gatvę mes turime suderinti du tikslus – įrengti šiuolaikinio miesto gyventojų poreikiams pritaikytą infrastruktūrą ir pagarbiai bei jautriai elgtis su paveldu, apsaugoti jį pagal visus reikalavimus ir teisės aktus“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Šis gatvės rekonstrukcijos etapas – vienas iš dešimties. Atsižvelgiant į suplanuotus darbus kiekviename etape bus kasama pagal poreikį ir situaciją.

Vokiečių gatvėje būta senesnių ir svarbesnių pastatų, tad galimai laukia dar daug įdomių atradimų.

[[ge:lrytas:lrytas:39922778]][[ge:lrytas:lrytas:39950844]][[ge:lrytas:lrytas:39684934]]

Vis dėlto, pasak projekto vadovo Roberto Zilinsko, tai, kas žinoma teoriškai, turi būti patikrinta praktiškai – atidengus ir įvertinus radinius.

Senoji Vokiečių gatvė buvo gerokai siauresnė nei dabartinė. Didžioji dalis šiuo metu atkastų pamatų apima 411 posesiją (taip vadinta miesto namų valda su sklypu, priklausanti vienam savininkui), pažymėtą 1808 m. Vilniaus plane.

XVIII a. pradėtos, bet taip ir nebaigtos statyti bažnyčios pamatai XIX a. pradžioje buvo pritaikyti gyvenamajam namui, kurį pasistatė Vilniaus universiteto profesorius, architektas Mykolas Šulcas.

Per šimtmečius šioje vietoje veikė daugybė parduotuvių ir įstaigų. XIX a. viduryje čia buvo įsikūręs knygynas ir biliardinė, bakalėjos prekių, vyno, galanterijos ir baldų, tabako parduotuvės, metalo gaminių, juvelyrikos dirbtuvės, laikrodžių dirbtuvė, pinigų keitykla.

Tačiau bene garsiausia čia veikusi įstaiga – 1863 m. duris atvėręs pirmas modernus Vilniaus viešbutis „Europa“. Viešbutyje buvo 50 kambarių, veikė alaus baras ir prancūziškas restoranas, klientus džiugino kvartetas.

Vokiečių gatvės veidą visiškai pakeitė Antrasis pasaulinis karas. 1944 m. liepą mūšiuose dėl Vilniaus apgriauta dalis gatvės namų, dar daugiau jų sudegė. Negandų neišvengė ir viešbutis „Europa“.

1945–1955 m., likviduojant karo padarinius, aplink gatvę išgriauti ištisi kvartalai. XX a. 6–7-ajame dešimtmetyje praplatinta gatvė, pastatyti nauji namai.

1962 m. suprojektuotas modernistinis kampinis Vokiečių ir Dominikonų gatvių gyvenamasis namas, iškilęs viešbučio „Europa“ vietoje ir tebestovintis iki šiol.

Tarsi būtų atvėrę lobių skrynią: Vokiečių gatvės rekonstrukcija į dienos šviesą iškėlė vertingus atradimus