2020-aisiais Europos Komisija (EK) iškėlė tikslą, kad iki 2030 metų bent penktadalis pramonei reikalingų lustų būtų pagaminta ES. Bet jau dabar aišku, kad jo pasiekti beveik neįmanoma.

Kad mūsų žemynas yra itin pažeidžiamas lustų rinkoje, įrodo nesenas pavyzdys, kai Nyderlandų vyriausybė nusprendė perimti Neimegeno mieste įsikūrusią puslaidininkių gamybos įmonę „Nexperia“, kuri priklausė Kinijos konglomeratui „Wingtech“.

Pekinas netrukus ėmėsi veiksmų ir uždraudė „Nexperia“ produktų eksportą į Europą. Nors jie gaminami Nyderlanduose, vėliau užbaigti gabenami į Kiniją. O iš jos eksportas nutrūko, todėl kilo panika tarp automobilių gamintojų, naudojančių šiuos lustus.

2020-aisiais, kai lustų krizė ištiko Europą per pačią pandemiją, EK nusprendė, kad iki 2030 metų bent 20 procentų puslaidininkių turi būti gaminama Bendrijos valstybėse. Tuo metu ši dalis siekė tik 9,8 procento.

[[ge:lrytas:lrytas:40095494]]

Dabar ir pati EK pripažįsta, kad toks planas – pernelyg ambicingas. Jos skaičiavimais, iki numatyto laikotarpio pabaigos Europa galėtų pasigaminti tik 11,7 proc. lustų.

„Toks pažadas tėra tuščios kalbos. Dirbtinio intelekto ir lustų revoliucija vyksta be Europos. ES kilo grėsmė tapti skaitmenine kolonija“, – piktinosi europarlamentaras iš Vokietijos Moritzas Korneris.

[[ge:lrytas:lrytas:40174057]][[ge:lrytas:lrytas:40135357]][[ge:lrytas:lrytas:40124979]]

Tiesa, negalima sakyti, kad nieko nedaroma. 2022 metais buvo priimtas vadinamasis Europos lustų įstatymas, o nuo to laiko privačios kompanijos paskelbė apie investicijas į šį sektorių, kurios siekia net 80 mlrd. eurų. Kai kuriems projektams buvo suteikta parama, kurią EK įvertino 13 mlrd. eurų. Dar per 8 mlrd. eurų subsidijų turėtų būti skirta pagal mikroelektronikos mokslo tyrimų ir plėtros programą.

Nauja gamykla jau kyla Dresdene – ją stato Vokietijos gamintojas „Infineon“ bei Taivano bendrovė TSMC. Tuo pat metu kiti darbai sustabdyti, pavyzdžiui, maždaug 30 mlrd. eurų vertės projektas, pagal kurį turėjo būti statomas JAV korporacijos „Intel“, amerikiečių „Wolfspeed“ bei automibilių dalių tiekėjos „ZF“ projektas.

Europos Parlamento tyrimo metu EK teigė, kad puslaidininkių gamyba ES per artimiausius 5 metus išaugs dvigubai. Tai tikėtina, tačiau jų paklausa gali augti gerokai sparčiau.

Parengta pagal leidinį „Spiegel.de“.

Kad Europa itin pažeidžiama – parodė vienas Kinijos ėjimas: tarp automobilių gamintojų kilo panika