Mero Valdo Benkunsko pažerti pažadai pastatyti penkis tiltus, sutvarkyti Neries pakrančių prieigas sulaukė kritikos: iš kur jis tam prasimanys milijonų ir kada pagaliau realiai pradės spręsti transporto problemas?

Ne tik penki tiltai, bet ir lauko baseinai, Baltojo tilto konversija, žiemos uosto Žirmūnuose atnaujinimas, skulptūrų parkas prie Nacionalinės dailės galerijos. Tai – V.Benkunsko svajonės, kurias jis išdėstė prieš kelias savaites.

Jos pasirodė keistos net savivaldybės politikams, nes apie kai kurias niekada nebuvo kalbėta.

Todėl pasigirdo svarstymų: ar tai ne viešųjų ryšių akcija ir bėgimas nuo problemų, kurių mieste daugybė? Be to, ir lėšų V.Benkunsko svajonėms įgyvendinti nėra.

[[ge:lrytas:lrytas:40113584]]

Pasigenda darnaus vystymo

Architektas Henrikas Žukauskas pabrėžė, kad Neries upei dėmesys jau parodytas: krantinės sutvarkytos, dviračių takai nutiesti, elektriniai laivai plaukioja.

„Vilniaus meras bėga nuo svarbios problemos. Miestas gyvas ir sveikas būna tada, kai jame viskas darniai plėtojama, o ne vienas lygmuo. Pirmiausia turiu galvoje transportą. Susisiekimo klausimai sostinėje neišspręsti“, – įsitikinęs architektas.

Jo žodžiais, Vilniuje Neris teka per centrą, o jame ir pėsčiomis ar dviračiu nesunku pasiekti norimą vietą. Todėl upė susisiekimui netinka: „Centre upė skirta turistams, apžvalginėms ekskursijoms, o ne kasdienėms kelionėms.“

[[ge:lrytas:lrytas:39943759]][[ge:lrytas:lrytas:40063163]][[ge:lrytas:lrytas:40062131]]

Todėl upė neturėtų tapti miesto prioritetu. Anot H.Žukausko, pirmenybę reikėtų skirti statyboms ir su jomis susijusios infrastruktūros plėtrai. O didžiausia bėda – vaikų darželių, mokyklų trūkumas ir vaikų vežiojimas po visą miestą taip auginant transporto grūstis.

Be to, Vilnius – viena iš nedaugelio Europos sostinių, neturinti bėginio transporto, nors metro, tramvajaus klausimas keliamas ne vieną dešimtmetį.

„Kol nebus puikiai veikiančios viešojo transporto sistemos, vilniečių į jį iš automobilių nepersodinsi. Bet meras bėga prie upės“, – atsiduso H.Žukauskas.

Planuoti reikėjo anksčiau

Savivaldybės tarybos opozicijos atstovas, partijos „Lietuva – visų“ pirmininkas Aleksandras Nemunaitis pasidžiaugė bent tuo, kad meras pagaliau turi viziją.

Jis priminė, kad V.Benkunskas mero kėdėje jau pustrečių metų, dar septynerius metus jis buvo atsakingas už infrastruktūrą vicemero poste: „Tad natūraliai kyla klausimas: kur visa tai buvo anksčiau? Kodėl Vilniaus prie Neries idėja atsiranda ne tada, kai reikėjo planuoti darbus, o dabar, kai vis labiau jaučiamas rinkimų kvapas?“

Politikas tikino, kad tarybos nariai apie šį projektą nieko nežinojo, jis nebuvo pristatytas nei Miesto plėtros, nei kituose komitetuose.

Įplaukų kitąmet – mažiau

A.Nemunaičio žodžiais, investiciniams planams lėšų jau nebepakanka, o ir miestas skolintis daugiau nebegali.

Jis skaičiavo: Vilniaus žaliajai transformacijai reikia apie 2,6 mlrd. eurų (iš jų 1 mlrd. eurų pastatų renovacijai), viešojo transporto plėtrai – 1 mlrd. eurų, mokyklų ir darželių statyboms – 180 mln. eurų, nacionaliniam stadionui – 120 mln. eurų, keliui ties Gariūnais platinti – 40–50 mln. eurų.

O dar laukia Vidaus reikalų ministerijos rūmų pertvarka, lengvosios atletikos maniežas, irklavimo bazės statybos.

Negana to, nuo kitų metų mažės Vilniui skiriama gyventojų pajamų mokesčio dalis – dėl įnašo į Gynybos fondą sostinė neteks apie 80 mln. eurų per metus. „Tai iš kur tie šimtai milijonų Neriai įveiklinti?“ – klausė politikas.

Atsisakyti vizijų nežada

Tačiau V.Benkunskas tvirtino: šiandien neišnaudojame upės kaip viešosios erdvės, neišnaudojame upės pakrančių ekonominio potencialo, o Neris veikiau yra kliūtis susisiekimui nei jungiantis elementas. Jo teigimu, ilgainiui sostinėje turėtų atsirasti net devyni tiltai.

Be rudenį pradėto statyti Alberto tilto, sujungsiančio A.Goštauto ir Upės gatves, planuojamas Kernavės tiltas tarp Šnipiškių ir Naujamiesčio, iš Vingio parko į „Litexpo“ parodų centrą vesiantis Užvingio tiltas, Antakalnio ir Žirmūnų pėsčiųjų ir dviračių tiltas bei transporto tiltas tarp Lazdynėlių ir Vilkpėdės.

[[ge:lrytas:lrytas:40117687]]

Anot mero, Užvingio tiltas jau baigiamas projektuoti, jo statybą planuojama pradėti kitais metais.

V.Benkunsko teigimu, naujų tiltų bei Neries prieigų sutvarkymo projektas galėtų būti įgyvendintas iki 2033 metų. Kiek reikėtų investicijų, jis neįvardijo.

Ilgalaikė vizija apima Neries pakrančių prieigų sutvarkymą nuo Vilkpėdės iki Verkių. Vingio parke bei Valakampiuose planuojama paplūdimių ir takų plėtra.

Reikia požeminės aikštelės

Tuo metu teritorijose, kur plėtojami nauji kvartalai, – Lazdynėliuose, Šiaurės miestelyje – daugiau dėmesio bus skiriama tiltams bei dviračių takams įrengti, o centrinėje miesto dalyje – kavinių zonų infrastruktūrai, erdvėms poilsiui bei aktyviai veiklai.

Planuojama įrengti naujus dviračių takus tarp Šiltnamių gatvės ir Užvingio tilto, nuo Verkių iki Upės gatvės bei nuo Valakampių iki P.Vileišio gatvių.

Mero teigimu, taip pat planuojama prekybos centro CUP netoli Baltojo tilto konversija įrengiant požeminę automobilių aikštelę, sutvarkyti viešąsias erdves.

„Svarbiausia, kad būtų pastatyta nauja požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Joje palikę automobilius vilniečiai į darbo vietas, renginius, praleisti laisvalaikio galėtų keliauti pėsčiųjų arba dviračių takais“, – dalinosi sumanymais V.Benkunskas.

Jo teigimu, šiuo metu rengiamas detalusis teritorijos planas, kitais metais turėtų prasidėti projektavimo, o 2028-aisiais – rangos darbai.

Svajoja apie lauko baseiną

Savo ruožtu Baltojo tilto teritorijoje ketinama įrengti lauko baseinus.

„Matome, kad vilniečiai labai norėtų lauko baseino prie Baltojo tilto projekto. Todėl rengiame detalųjį planą, kuriame numatytas toks baseinas su tam tikra papildoma infrastruktūra. Jis, aišku, veiktų pirmiausia šiltuoju metų laiku ir kiek įmanoma ilgiau ankstyvą rudenį ir vėlyvą pavasarį“, – pasakojo V.Benkunskas.

2026 metais planuojama paskelbti architektūrinį konkursą, o projektas galėtų būti įgyvendintas 2030 metais.

Be to, 2028 metais ketinama pradėti rangos darbus Valakampių paplūdimyje, šiuo metu vyksta parengiamieji darbai.

Šioje teritorijoje numatyta įrengti didelę vaikų žaidimų aikštelę, laivų stotelę, ramybės zoną.

Projektą įgyvendinti tikimasi per porą metų nuo statybos pradžios – iki 2030-ųjų.

[[ge:lrytas:lrytas:40117685]]

Taip pat 2028 metais tikimasi pradėti žiemos uosto Žirmūnuose rekonstrukciją – jį pagilinti, sutvarkyti šlaitus laivams, numatyti vietas kavinėms.

Be to, ketinama įrengti naują aikštę prie Nacionalinės dailės galerijos – skulptūrų parkus, žaliąsias erdves, vietas renginiams.

Tuo metu Žvėryne planuojamas Eduardo Balsio skvero atnaujinimas įrengiant laiptus, poilsio vietas, sukuriant prieigas prie Neries krantinės.

Savo ruožtu Vingio parke pirmuoju etapu planuojama įrengti pirčių zonas, o antruoju – šeimų erdves su vaikų žaidimų aikštele.

Vilniaus mero vizijos kelia galvosūkį: penki tiltai, bet nė vieno sprendimo transporto grūstims?