„Porsche“ imperijos paveldėtojo ir „Volkswagen“ grupės savininko Wolfgango Porsche (82 m.) įvaizdis bliūkšta. Verslas ne itin sekasi, o skandalų neišvengta.

W.Porsche – vienas reikšmingiausių Europos pramonininkų, tad jo įtaka ekonomikos pasauliui didžiulė.

Iš Štutgarto (Vokietija) kilęs milijardierius – sportinių automobilių „Porsche“ koncerno ir šeimos holdingo stebėtojų tarybos vadovas, „Volkswagen“ koncerno stebėtojų prezidiumo narys ir antrinės „Volkswagen“ įmonės „Audi“ priežiūros komisijos narys.

Tačiau pirmiausia jis – įtakingas patriarchas tos automobilių imperijos, kurią įtvirtino jo senelis, „Volkswagen Kafer“, vadinamo „vabalu“, kūrėjas Ferdinandas Porsche, o vėliau jo tėvas Ferry Porsche.

[[ge:lrytas:lrytas:40256839]]

„Volkswagen“ grupėje dauguma visų balsavimo teisių vis dar priklauso Porsche ir Piecho (Ferdinandas Piechas – 1993–2002 m. „Volkswagen“ grupės vykdomosios valdybos pirmininkas, 2002–2015 m. stebėtojų tarybos pirmininkas) šeimoms. Be jų sutikimo niekas netaps „Porsche“ arba „Volkswagen“ vadovu.

Ėmė vengti viešumos

[[ge:lrytas:lrytas:2095944]][[ge:lrytas:lrytas:22313174]][[ge:lrytas:lrytas:40096685]][[ge:lrytas:lrytas:40034147]]

Tačiau daugiau nei 600 tūkst. darbuotojų, 115 padalinių ir devynis milijonus automobilių kasmet parduodančios milžiniškos imperijos pamatai braška.

Dėl „dyzelgeitu“, kai buvo klastojami automobilių taršos rodmenys, pavadinto skandalo pasekmių, programinės įrangos katastrofos ir nesėkmingo elektromobilių starto koncerno gyvavimui kyla grėsmė.

Iki šiol savo svarbiausioje rinkoje – Kinijoje – „Volkswagen“ kovoja su nuosmukiu, JAV prezidento Donaldo Trumpo įvesti automobilių muitai smogė „Porsche“ taip negailestingai, kaip jokiam kitam Europos automobilių gamintojui.

Rugsėjo mėnesį „Porsche“ koncernas išbrauktas iš akcijų indekso „Dax 40“, pernelyg stipriai krito jo akcijų vertė.

Šiuo kriziniu laikotarpiu būtų reikalingas lyderis, tačiau kai situacija aštrėja, W.Porsche vengia viešumos.

Patriarchas nebepasirodo per iškilmingus „Volkswagen“ renginius, nors anksčiau juose mėgdavo nustatyti strateginę kryptį, kartais pažerdavo ir griežtų žodžių.

Tenka mokėti už klaidas

W.Porsche nuo pat pradžių nesutiko su Europos Sąjungos sprendimu skatinti elektromobilių plėtrą. Jo nuomone, dėl vidaus degimo variklių atsisakymo naikinama daug darbo vietų.

Nepaisant to, patriarchas ilgai laikėsi prieš trejus metus atleisto „Volkswagen“ koncerno vadovo Herberto Diesso pozicijos, o šis griežtai pasisako už elektromobilumą.

[[ge:lrytas:lrytas:40269451]]

Jis paskatino „Porsche AG“ atėjimą į biržą 2022 metų rugsėjį, jis nustatė įmonės kursą elektromobilių link, nes to anuomet laukė investuotojai.

„Porsche“ norėjo atsisakyti visų degalais varomų variklių modelių gamybos. Dabar bendrovė už tai moka brangiai – strategijos sugrįžimas prie vidaus degimo variklių kainuoja milijardus.

Kodėl W.Porsche palaikė šį kursą? „Jei apie tai jo paklausčiau, jis tikriausiai pravirktų“, – sakė vienas patriarcho aplinkos žmonių.

Užsimanė savo tunelio

Savo ruožtu Zalcburge (Austrija), kur gyvena W.Porsche, jis tapo nemėgstamas daugelio aplinkinių.

Mieste, įsikūrusiame prie Rytų Alpių, jis, atrodo, yra įtakingesnis nei bet kuris kitas išrinktas politikas. 2020-aisiais pramonininkas už 8,4 mln. eurų įsigijo vilą prie Kapucino kalvos.

Šis pastatas žinomas kaip atstatyta garsaus Austrijos rašytojo Stefano Zweigo vila, kurioje jis gyveno prieš pabėgdamas nuo nacių. Kai kurie Zalcburgo miesto tarybos nariai norėjo ją paversti muziejumi.

Pagal vilos renovacijos koncepciją čia numatyta ne tik požeminė devyniems automobiliams skirta aikštelė, aptarnavimo patalpos, bet ir pusės kilometro ilgio tunelis, kuriuo W.Porsche savo sportiniu automobiliu galėtų patogiau atriedėti iki pat durų.

Tačiau šis tunelis turi būti nutiestas po miestui priklausančia teritorija, kurioje yra kraštovaizdžio apsaugos zona. Todėl 2024 metų kovą W.Porsche sudarė servituto sutartį su Zalcburgo miestu.

[[ge:lrytas:lrytas:40269443]]

Sutarties sudarymo aplinkybės buvo keistokos. Paskutines dienas Zalcburgo mero pareigas ėjęs konservatorius Haraldas Preuneris ją spėjo patvirtinti, nors jau buvo išrinktas jo įpėdinis socialdemokratas.

Teisiškai viskas vyko pagal taisykles – taip teigė H.Preuneris. Pagal pirmąją sutartį W.Porsche turėjo sumokėti 40 tūkst. eurų, kad galėtų naudotis savo požeminiu statiniu. Esant tokioms sumoms Zalcburgo vadovas gali priimti sprendimą be kitų miesto institucijų sprendimo.

Tačiau apie tai viešai tapo žinoma tik 2025-ųjų pradžioje, o žinia greitai peržengė Austrijos ribas ir pasiekė pasaulį.

Miestas – susiskaldęs

Nuo to laiko šis klausimas skaldo Zalcburgo miestą – ar jame turtuolis tapo privilegijuotas?

Daugelis zalcburgiečių pasipiktinę. Prieš šio požeminio tunelio statybą peticiją pasirašė 19 tūkst. miesto gyventojų. Antikapitalizmo aktyvistai surengė triukšmingą Zalcburgo „Porsche tunelio“ festivalį.

H.Preunerio įpėdinis mero poste socialdemokratas Bernhardas Auingeris savo teigiamą požiūrį į tunelio projektą pagrindžia tuo, kad ir kitais panašiais atvejais buvo leista naudotis Zalcburgo miesto žeme. Anot jo, W.Porsche gauna tai, ką ir kiekvienas kitas.

Tačiau dabartinio miesto mero biografijoje yra pikantiška detalė: iki posūkio į politiką B.Auingeris 27 metus dirbo „Porsche“ padalinyje Zalcburge. Beje, tuo jis labai didžiuojasi. „Man niekada nieko nebuvo padovanota“, – sakė dabartinis miesto vadovas.

Miesto taryboje irgi yra tunelio šalininkų. Vieni nurodo, kokį svarbų vaidmenį atlieka bendrovė, – „Porsche“ sumoka milijonus eurų mokesčių, kurie papildo Zalcburgo miesto biudžetą.

[[ge:lrytas:lrytas:40269437]]

Kiti aiškina, kad W.Porsche remia Zalcburgo festivalį, yra apdovanotas daugeliu ordinų, turi universiteto garbės senatoriaus titulą. Tad žmogui, kuris daro tiek daug gero, galima bent kartą padėti įgyvendinti savo troškimą.

Miesto sprendimų priėmėjai dėl tunelio turėjo keletą išeičių, bet jomis nepasinaudojo. Pavyzdžiui, tada, kai reikėjo sudaryti naują sutartį, nes W.Porsche reikalavo didesnio ploto, nei iš pradžių planavo.

Vietoj 1500 kvadratinių metrų žemės požeminiam įvažiavimui dabar prireikė daugiau nei dvigubai, tačiau kaina pakilo tik iki 48 tūkst. eurų.

Rugsėjį Zalcburgo miesto Planavimo komitetas balsavo už W.Porsche tunelio patvirtinimą. Tai reiškia, kad bus suteiktas leidimas statyti šį požeminį statinį, skirtą privačiam naudojimui.

Klausimai dėl įpėdinių

W.Porsche turi ir daugiau galvos skausmo. Pavyzdžiui, dėl naujų „Volkswagen“ ir „Porsche“ vadovų.

Tačiau patriarchui sunku atsisakyti savo pareigų. 2023 metais jis sutiko dar kartą penkeriems metams būti išrinktas į „Volkswagen“ grupės stebėtojų tarybą.

„Porsche“ generalinio direktoriaus postą jau paliko Oliveris Ingo Blume, kad galėtų susitelkti į „Volkswagen“ grupės vadovo pareigas.

[[ge:lrytas:lrytas:40269435]]

Kadangi automobilių gamintojas patiria krizę, šeima įpareigojo personalinį patarėją ieškoti kandidato iš šalies. Jis jau rastas – tai kadaise „Porsche“ dirbęs, tačiau vėliau „Ferrari“ bei „McLaren“ vadovavęs Michaelis Leitersas.

Bet iki kitų metų pabaigos galioja Hanso Dietricho Potscho, „Volkswagen“ grupės stebėtojų tarybos vadovo, sutartis. 74 metų šeimos holdingo vadovas yra sunkiai pakeičiamas.

Senoliai tebevadovauja, o kas perims jų verslą? W.Porsche pasirinko sūnėną Ferdinandą Oliverį Porsche. Viešumoje 64 metų finansų audito specialistas dažniausiai matomas tik svarbių susirinkimų tribūnoje ir daugelio yra laikomas droviu.

Tačiau kai kurie „Volkswagen“ stebėtojų tarybos nariai vadina jį karštakošiu profesinių sąjungų priešu, kuris norėtų, kad galingos darbo tarybos atstovų visai nebūtų Priežiūros komitete.

„Jam tik svarbu, kad šaldytuvas būtų pilnas“, – kandžiai sakė artimas šeimai asmuo. („Der Spiegel“, LR)

Vieno reikšmingiausių Europos pramonininkų legendos įvaizdis bliūkšta: gaubia skandalai ir nesėkmės Klausimai dėl įpėdinių