Teiks ieškinį Lietuvos Vyriausybei
Jau antras mėnuo, kai Baltarusijos režimas laiko Lietuvos vežėjų vilkikus. Ir ženklų, kad kas nors keisis – nėra. „Niekas nejuda. Blogiausia yra tai, kad iš Vyriausybės ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) neturime jokių žinių. Vežėjai nežino kokia kryptimi judėti. <...> Prieš Naujuosius buvome susitikę su Susisiekimo ministerijos atstovais. Jie mus informavo, kad URM dirba, bet mes tiesiogiai iš jos neturime jokios informacijos“, – atsidūsta E.Mikėnas.
Pasak jo, „Linava“ sutelkė daugiau nei 100 transporto bendrovių grupiniam ieškiniui Vyriausybei.
Vežėjai tylėti nebegali – padėtis Baltarusijoje kritinė, ragina valdžią veikti: „Nuostoliai – milijoniniai“
Jis tikina, kad „Linava“ aktyviai bendrauja su skirtingomis advokatų kontoromis. Vežėjai spręs su kuriais teisininkas bendrauti dėl pretenzijos teikimo Vyriausybei. Vėliau bus konsultuojamasi, kokių veiksmų imtis, kad įmonėms būtų kompensuojami patirti nuostoliai. „Pirma taikiu būdu bandysime judinti Vyriausybę, kad judėtų klausimai, o toliau – matysime kaip bus“, – priduria „Linavos“ vadovas.
Sąskaitų kol kas nemoka
Susiję straipsniai
Dar gruodžio 17 d. Baltarusija atsiuntė naujas sąskaitas, kad verslininkai sumokėtų už vilkikų „saugojimą“. Jos pateiktos už 2025 m. lapkričio mėnesį. Gavę sąskaitas vežėjai svarstė – mokėti režimui ar ne, nes sumos pasirodė išties nemenkos.
E.Mikėnas vardija, kad kai kurioms įmonėms tektų susimokėti 30–20 tūkst. Eur, iš kitų prašoma – 18 tūkst. Eur. Ši suma, anot pašnekovo, priklauso nuo to, kiek anapus sienos yra įstrigusių vilkikų ir puspriekabių.
Tačiau E.Mikėnas patikina, kad jie įmonėms rekomenduoja neapmokėti atsiųstų sąskaitų.
„Vieną kartą Baltarusijos režimas mus apgavo. Po sienų atidarymo, įmonės noriai nuvažiavo, susimokėjo, tačiau tai neįvyko (vilkikų neišleido – aut. past.).
Sąskaitų sumokėjimas gali reikšti tik dar didesnius nuostolius. Be to, ne visos įmonės sugebės susimokėti tuos mokesčius, nes tai itin didelės sumos. Juk vilkikai per prievartą uždaryti, jie nevažinėja, todėl įmonės negeneruoja pajamų. Labai sudėtinga smulkioms įmonėms“, – pažymi E.Mikėnas.
Perrašo vilkikus kitoms įmonėms
Vežėjų atstovas sako, kad jie nori turėti garantiją, kad susimokėjus – transporto priemonės bus išleidžiamos.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad yra vežėjų, kurių dalis vilkikų yra laikomi specialiose saugojimo aikštelėse, tačiau jie su kitais vilkikais toliau tęsia darbą ir veža prekes į Baltarusiją. Tam, kad jie nepatirtų staigmenų pasienyje – imasi ir tam tikrų veiksmų.
„Tos įmonės, kurios tęsia darbą su kitais vilkikais (Baltarusijoje – aut. past.), greičiausiai negalės tęsti darbo, nes Baltarusijos pasienyje bus prašoma apmokėti sąskaitas, nes yra skolos. Vežėjai likusį transportą perrašo kitoms įmonėms. Situacija išlieka įtempta ir labai pavojinga“, – tvirtina E.Mikėnas.
ELTA primena, kad krizė Baltarusijos pasienyje kilo po pastaruosius mėnesius vykusių kontrabandinių balionų iš Baltarusijos atakų, dėl to Vyriausybė pernai spalio pabaigoje nusprendė mėnesiui uždaryti Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus su Baltarusija.
Vėliau Minsko režimas uždraudė lietuviškiems vilkikams judėti šalies viduje. Skelbta, jog dėl to pasienyje įstrigę vežėjai transporto priemones turi laikyti specialiose aikštelėse, už tai buvo apmokestinti.
Siekiant užstrigusius vilkikus sugrąžinti į Lietuvą, minėti du pasienio punktai buvo atidaryti anksčiau nei planuota, argumentuojant, kad situacija pagerėjo, kontrabandinių balionų srautai sumažėjo, tačiau visi užstrigę vilkikai iki šiol dar negali išvykti iš Baltarusijos teritorijos.
Dėl situacijos pasienyje protestą prie Seimo rengė dalį vežėjų vienijanti asociacija „Linava“, Vyriausybę raginusi greičiau imtis realių veiksmų ir susigrąžinti vilkikus. Ministrų kabinetui buvo pateikta ir peticija su vežėjų reikalavimais, tačiau, jų teigimu, Vyriausybė į tai niekaip nesureagavo.