Ekspertai patarė Kaunui rimtai pagalvoti apie tramvajaus liniją. Ir nors prieš metus paskelbta jų išvada sukėlė šurmulį mieste, o Kauno valdžiai patinka sumanymas, į priekį menkai pasistūmėta.

„Tramvajus galėtų būti geriausias sprendimas Kaunui“, – įsitikinęs bendrovės „Smart Continent LT“ vadovas, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Andrius Jaržemskis.

Būtent jis su kolegomis atliko galimybių studiją, kuri tapo kelrodžiu miesto politikams siekiant sumažinti automobilių skaičių gatvėse ir užtikrinti greitesnį bei patogesnį susisiekimą viešuoju transportu.

Dokumentą užsakė Kauno taryba, jis kainavo 200 tūkst. eurų.

[[ge:lrytas:lrytas:40870566]]

Studijos autoriai apklausė 10 tūkst. kauniečių ir išsiaiškino įprastus jų judėjimo maršrutus mieste.

Įvertinus surinktus duomenis išryškėjo ir galima tramvajaus linija. Ji prasidėtų Šiaurės prospekto pabaigoje, tuomet nusidriektų Pramonės prospektu, K.Baršausko ir Tunelio gatvėmis, Karaliaus Mindaugo prospektu, Birštono bei Šv.Gertrūdos gatvėmis ir užsibaigtų ties Kauno pilies žiedu.

[[ge:lrytas:lrytas:40960162]][[ge:lrytas:lrytas:40967639]][[ge:lrytas:lrytas:40964623]]

Džiugins ateities kartas

Tąkart skaičiuota, kad darbai kainuotų 250 mln. eurų ir maždaug 2032-aisiais jau būtų galima riedėti bėgiais. Dabar galima drąsiai spėti, kad atidarymo šventė įvyks ne anksčiau kaip 2034–2035 metais.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Gedeminas Barčauskas tikino, kad idėja nėra padėta į stalčių.

„Tokio masto pokytis mieste negali įvykti nei per vienus, nei per kelerius metus. Tai ilgas procesas, kuriam būtinas ne tik politinis apsisprendimas, bet ir labai aiškios finansinės galimybės“, – paaiškino savivaldybės atstovas.

Jam pritarė A.Jaržemskis, kuris mano, kad šis projektas jau bus skirtas kitai miesto gyventojų kartai, nes darbai tikrai užtruks ilgai.

Laukia lemtingo signalo

Siekiant išjudinti projektą esminė sąlyga – išorinis finansavimas. Pirmiausia kalbama apie Europos Sąjungos (ES) lėšas.

„Miestas ne kartą yra pabrėžęs, kad tokia transporto sistemos transformacija negali būti finansuojama vien iš savivaldybės biudžeto“, – pareiškė G.Barčauskas.

Šiuo klausimu vyko diskusijos su Susisiekimo bei Vidaus reikalų ministerijų vadovais aptariant ateinantį finansavimo laikotarpį ir galimus prioritetus.

Pasak G.Barčausko, jeigu valstybės ir ES planavimo dokumentuose aiškiai bus matomos nuostatos, leidžiančios finansuoti tokio tipo projektus, miestas idėjos tikrai neatsisakys.

Šiuo metu vyksta pasiruošimas – konsultacijos su Susisiekimo ministerija dėl Darnaus judumo plano tobulinimo, rengiamos Darnaus judumo plano atnaujinimo procedūros, organizuojamas didelio našumo transporto trasos projektinių pasiūlymų rengimas.

„Tai bus dar keli nuoseklūs žingsniai, leidžiantys miestui turėti parengtus sprendinius ir būti pasirengusiam, kai atsiras realios finansavimo galimybės“, – mano G.Barčauskas.

Gamintojas – visai netoli

Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas patvirtino, kad praėjusių metų spalio mėnesį miesto atstovai susitiko su vieno iš Europos tramvajų gamintojų – „Pesa“ atstovais, kurie Kaune lankėsi kartu su miesto partnerio Torunės (Lenkija) verslo delegacija.

Bydgoščiaus (Lenkija) mieste įsikūrusi įmonė šiuo metu siūlo trijų modelių tramvajus, kurie rieda ne tik kaimyninėje, bet ir kitose tramvajų pasirinkusiose šalyse.

„Tai vienas iš galimų kontaktų su rinkos dalyviais, leidusių gauti techninio ir eksploatacinio pobūdžio informacijos apie riedmenis, jų priežiūrą, depų įrengimą ir kitas svarbias detales“, – pasakojo G.Barčauskas.

Savivaldybės atstovas pridūrė, kad tai buvo informacinio ir pažintinio pobūdžio pokalbis, neįsipareigojant konkrečiam gamintojui.

[[ge:lrytas:lrytas:40973650]]

Arklinius tramvajus išstūmė autobusai

Nuo XIX amžiaus pabaigos Kaune veikė arklinis tramvajus (vadinamoji konkė) – arklių traukiamas vagonėlis ant bėgių.

Tramvajaus linija buvo atidaryta 1892-ųjų gegužės 24 dieną Rotušės aikštėje vykusių iškilmių metu ir driekėsi dabartinėmis Vilniaus, Birštono gatvėmis, Laisvės alėja, taip pat Gedimino ir Griunvaldo gatvėmis, Vytauto prospektu iki Kauno geležinkelio stoties.

1929-ųjų balandį arklinis tramvajus buvo uždarytas, nes neatlaikė 1924 metais Kaune pasirodžiusių autobusų konkurencijos.

Tais pačiais metais siūlyta įrengti elektrinį tramvajų ir net numatyti maršrutai – Rotušė–Panemunė bei Rotušė–Ukmergės gatvė, tačiau sumanymo atsisakyta dėl pernelyg didelių investicijų.

Vilniuje arklinis tramvajus veikė dar trumpiau – nuo 1893 iki 1925 metų.

Kaunas senų planų nelaidoja ir žada naują viešąjį transportą: laukiama žalios šviesos