Kiekviena Vilniaus valdžia labai mėgsta kalbėti apie Neries atgaivinimą, bet jai visai nekliūva keisti objektai pakrantėje Vingio parke bei Lazdynų saloje ar daug metų neremontuojamas Bukčių tiltas.

Kas pagaliau iš pakrantės Vingio parke išveš nežinia kam priklausančią metalinę konstrukciją, riogsančią tiesiai ant vilniečių pamėgto Bebrų tako?

Kodėl valdžia kalba apie naujų tiltų statybas, nors Bukčių tiltą, kuris sujungtų Lazdynus, Lazdynėlius, Bukčius su Vilkpėde, Naujamiesčiu, pamiršo? Juolab kad Bukčių tilto rekonstrukcijos projektas parengtas jau prieš dvejus metus.

Kodėl Lazdynų sala Neryje paversta sąvartynu, o paukščių stebėjimų stotimi skambiai pavadinti barakai už 42 tūkstančius eurų iš miesto biudžeto iki šiol nenuverčiami?

[[ge:lrytas:lrytas:36952192]]

Į šiuos klausimus savivaldybė atsako žodžiais: „nenumatyta“, „artimiausiu metu neplanuojama“. Tad kokios gali būti kalbos apie upės atgaivinimą, jei ji aplipusi tokiais griozdais?

Neįveikė net ilgapirščiai

[[ge:lrytas:lrytas:40981511]][[ge:lrytas:lrytas:40813316]][[ge:lrytas:lrytas:40892496]][[ge:lrytas:lrytas:40105286]]

„Koks keistuolis gali įsirengti tokią valties saugyklą? Juk tam reikėtų viso būrio pagalbininkų. O ir šios žalios dėžės metalas toks storas, kad jo vagys iki šiol nesugebėjo supjaustyti“, – daugiau nei pusšimtį metų Neries pakrantėje Vingio parke riogsantį keistą metalinį įrenginį įvertino vilnietis Justinas. Jis prašė neminėti pavardės, nes į kai kuriuos objektus patenka ne visai legaliai.

Anksčiau buvo pasigirdę spėlionių, kad tai – valties saugykla, kurią įsirengė kitoje Neries pusėje gyvenęs auksinių rankų vilnietis. Jis mirė, bet jo darbo vaisius liko iki šiol.

Justinas nesąmone pavadino ir spėjimą, kad tai – pontoninio tilto detalė.

Taip, Vingio parke buvo pontoninis tiltas, bet ne toje vietoje.

Viduje net įžiūrėjo valtį

Justino žodžiais, valties saugyklai galima pasirinkti kitą vietą, kur patogesnis krantas. Tarkim, ties konferencijų ir parodų centru „Litexpo“.

„Valtį reikia ne tik saugoti, bet ir ištraukus į krantą kiekvieną sezoną prižiūrėti.

O kaip toje vietoje ką nors dirbsi, jeigu krantas labai status?“ – klausė įvairius objektus tyrinėjantis Justinas.

Nors buvo pasakojimų, kad kažkas metalinės dėžės viduje matęs valtį, Justinas ten nieko nepastebėjo: „Gal valtimi dar plaukioja, juk upė neužšalo. Žinoma, juokauju.“

Jeigu tai valties saugykla, Justinui keisti atrodo trijų ratų tvirtinimai. Kam taip sudėtingai juos prikabinti, jeigu galima daug paprasčiau?

„Tokį įrenginį tiktai sovietiniai kariškiai galėjo prie upės įsirengti, jiems padėjo galinga technika. Tik jie negailėjo metalo“, – apibendrino vilnietis.

[[ge:lrytas:lrytas:40973707]]

Išgirdo įdomų pasakojimą

O tinklapio niekonaujo.lt įkūrėjas Donatas Žvirblis anksčiau buvo iškėlęs dvi versijas, kam šis įrenginys buvo naudotas, – valtims saugoti arba pontoniniam tiltui.

Tačiau pastaroji versija mažai tikėtina, nors metalinis strypas kitame upės krante lyg ir liudija, kad konstrukcija galėjo būti naudojama persikelti per Nerį.

Vienas šalia Neries esančios Šaltūnų gatvės gyventojas D.Žvirbliui pasakojo, kad įrenginys buvo pastatytas daugiau nei prieš pusšimtį metų. Tos konstrukcijos šeimininkas gyveno kitame Neries krante.

Pasak pašnekovo, įrenginys buvo naudojamas valčiai saugoti. Tai yra nuleidžiama į vandenį valties saugykla.

Šaltūnų gatvės senbuvis minėjo, kad valtis buvo naudojama tik porą mėnesių per metus. Tad kam tokia sudėtinga apsauga?

Tai pastebėjo ir D.Žvirblis, minėdamas, kad objekto konstruktorius neabejotinai buvo labai gabus inžinierius, nuo smalsaus jaunimo ir vagių valties apsaugai sugalvojęs neregėtas spynas ir sklendes, o kai kurių mazgų paskirtį ir dabar sunku suvokti.

Buvo pažymėtas žemėlapyje

Vienas smalsuolių tikino matęs, kas yra įrenginio viduje. Jis tvirtino įžiūrėjęs žydrą medinę valtį lentelėmis išklotu dugnu. Valties gale buvo metalinis dangtis, kurį galima naudoti kaip suolą, ant jo net gulėjo užmesta striukė.

„Valtis atrodo visiškai nauja. Dažai nenusilupę, lygi, graži, lyg ką tik perdažyta ir įstumta į vidų“, – pasakojo vilnietis.

Nors paskirtis yra lyg ir aiški, D.Žvirbliui dar likę daug neatsakytų klausimų.

[[ge:lrytas:lrytas:40973706]]

„Gal tai universalus įrenginys, gal jį buvo galima panaudoti ir kaip pontoninio tilto elementą ar plaustą? Ar geležinis strypas kitame krante turi ką nors bendro?

Sprendžiant iš konstrukcijos, ant objekto nesunkiai būtų galima sumontuoti turėklus, be to, įrenginys turi panašumų į vieną iš pontoninio tilto įrengimo mašinų“, – tikino jis.

Įdomu ir tai, kad jis šį keistą objektą aptiko pažymėtą viename orientavimosi sporto žemėlapyje. Kaip ir kitiems, vilniečiui nuostabą kelia ir šlaite įrengti metaliniai laiptai su turėklais.

Turtas yra bešeimininkis

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vyriausiasis specialistas Juozas Šimkus yra girdėjęs apie šį įrenginį, matęs jo nuotraukų.

Anot jo, su hidrologija ši konstrukcija neturi nieko bendro.

„Tiksliai pasakyti, kas tai yra, negaliu. Gal perkėlos ar vandenvietės įrenginių likučiai?“ – spėjo J.Šimkus.

„Vilniaus miesto parkų“ atstovai patvirtino, kad tai yra bešeimininkis įrenginys, apie kurį informacijos parkų tvarkytojai turi tik iš tinklapio niekonaujo.lt.

Pasak jų, ateityje, statant Užvingio tiltą ir tvarkant pakrantę, bus sprendžiama, ką daryti su šiuo įrenginiu.

Žadėjo stebėti paukščius

Lazdynų saloje riogso mėlynos konstrukcijos, kurias nukritus medžių lapams nesunku pastebėti nuo kranto. Joms 2021 metais savivaldybė net 42 tūkst. eurų yra skyrusi.

Tai – paukščių fenologinių stebėjimų stotis, vienas programos „Kuriu Vilnių“ projektų. Jį menininkas Kipras Dubauskas pristatė labai išradingai: esą kartu su Lietuvos gamtos fondo darbuotojais ir botanikos mokslų studentais rinks informaciją apie Lazdynų salos biologinę įvairovę bei floros formavimąsi, salos genetinę įvairovę.

Mat pietvakarinė Vilniaus dalis – dar labai mažai tyrinėta teritorija, neįvertinta kaip bendra ir integrali miesto dalis.

[[ge:lrytas:lrytas:40973708]]

Dabar saloje likusios tik šiukšlės, o Lietuvos gamtos fondo atstovai neprisiminė, kad prieš penkerius metus dalyvavo įgyvendinant K.Dubausko projektą. Jie nebent galėjo teikti konsultacijas.

Aišku, naivu tikėtis paukščių stebėjimų duomenų, nes juk buvo įgyvendinamas meno projektas.

Tyrimų – net ne vienas?

Savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas tikino, kad projekto įgyvendinimo laikas pasibaigęs, bet jis vyksta toliau ir be programos finansavimo. Salą esą tvarko ir prižiūri projekto komanda.

Pasak G.Grubinsko, projekto tikslas buvo integruoti pietvakarinę miesto dalį su Lazdynų sala į lankomų kultūros objektų sąrašą, taip pat vykdyti Lazdynų salos biologinės įvairovės bei floros mokslinius tyrimus ir skatinti inovatyvių ir gamtą tausojančių energijų – vėjo, saulės baterijų bei hidroenergijos modelių pritaikymą praktikoje.

„Taigi projektas apima ne tik paukščių stebėjimą, bet ir daugiau įvairių tyrimų“, – teigė lėšas skyrusios savivaldybės atstovas.

Naudojo įvairias atliekas

K.Dubauskas aiškino, kad saloje likusi neišvaizdi pavėsinė skirta edukacijoms. Dieną ji gali būti naudojama kaip prezentacijų, kūrybinių dirbtuvių vieta, o sutemus pritaikoma kaip projekcinis ekranas arba naktinių drugių gaudyklė.

„Pavasario atlydžio metu šioje vietoje susidaro vandens kanalas, laikinai atskiriantis senąją ir naująją salos dalis.

Ši erdvė formuojama iš tarpusavyje sujungtų uosialapių klevų, kurie sudaro natūralų kupolą ir suteikia pavėsį karštuoju metų laiku. Pavėsinei sukurti panaudotos antrinės medžiagos iš ankstesnių instaliacijų“, – neslėpė menininkas.

Kada atnaujins – nežinia

Dar vienas baisuoklis – Vilkpėdėje. Tai neeksploatuojamas pėsčiųjų tiltas, ne tik Bukčių, bet ir Elektrinės, Bruklino vardais vadinamas.

Dar 2023-iaisiais savivaldybė skelbė, kad jis bus rekonstruojamas, tačiau dabar aišku: tai tik svajonė, nes projekto sąmata gerokai išaugo, o finansavimas iki šiol nėra patvirtintas.

„Inicijavus Elektrinės tilto rekonstrukcijos projekto rengimą buvo planuota, kad rekonstrukcija kainuos apie 1,6 mln. eurų, tačiau projektavimo laikotarpiu išaugus statybos bei medžiagų kainoms, dabartiniais skaičiavimais, darbai galėtų kainuoti apie 3,5 karto daugiau.

[[ge:lrytas:lrytas:40973709]]

Kol kas rekonstrukcijos darbų laikas nėra numatytas, jie galėtų vykti tik priėmus sprendimą dėl atitinkamo finansavimo skyrimo“, – paaiškino G.Grubinskas.

Bukčių tilto rekonstrukcijos projektą savivaldybės užsakymu buvo parengusi įmonė „TEC Infrastructure“.

Prieš penkerius metus atlikus tilto ekspertizę paaiškėjo, kad eksploatacijai tinkami tik lynai.

Rekonstruojant būtų siekiama atkurti pirminį tilto dizainą paliekant lynus, bet buvusios metalinės konstrukcijos dėl korozijos pakeistos naujomis. Taip pat būtų platinamos atramos, įrengiama platesnė perdanga.

Bukčių pėsčiųjų tiltas pastatytas 1957 metais, bet dėl nekokybiškų statybos darbų ir nukrypimų nuo projekto jis niekada nebuvo pradėtas eksploatuoti.

Neries atgaivinimas – tik kalbose? Pakrantėse griozdai, o sala – sąvartynas