Įvažiavus į duobę ir apgadinus automobilį vairuotojai dažnai pasimeta – kam pranešti apie incidentą, kaip įrodyti žalą ir kas turi ją atlyginti.

Draudimo ekspertai aiškina, kokių veiksmų būtina imtis iš karto po įvykio, kada padės draudimas, o kada dėl kompensacijos galima kreiptis į savivaldybę ar kitą kelio savininką ar valdytoją. Pasirodo, tinkamai užfiksuotos aplinkybės gali lemti, ar nuostoliai bus padengti, o išmokos kartais siekia net dešimtis tūkstančių eurų.

Sugadino ratą

Socialiniuose tinkluose anonimu panoręs likti asmuo kreipėsi patarimo. Jis važiuodamas gatve nepastebėjo duobės ir joje sugadino automobilio ratą.

[[ge:lrytas:lrytas:41248041]]

„Gal kas buvote gavę iš savivaldybės kompensaciją, kai sudaužai ratą duobėje? Gal turite patirties ir galite pasidalinti? Duobės nesimatė, ji buvo pilna vandens, jokio kelio ženklo ar atitvaro nebuvo, policijai pranešta. Sakė kreiptis į savivaldybę. Tai dabar nežinau, kaip elgtis: ar tvarkyti ir pateikti sąskaitą? Ar pirma į juos kreiptis? Problema ta, kad greičiausiai tokios padangos nerasiu vienos. O automobilis yra awd (varomas keturiais ratais – red. past.)“, – rašė jis.

Ką svarbu užfiksuoti

[[ge:lrytas:lrytas:41239612]][[ge:lrytas:lrytas:41367690]][[ge:lrytas:lrytas:41365503]][[ge:lrytas:lrytas:40765857]]

Patyrus tokią žalą, anot „Lietuvos draudimo“ transporto Žalų skyriaus vadovas Giedriaus Petriko, svarbu užfiksuoti ją nuotraukose ar video – išsamią vaizdo medžiagą reikia pridėti registruojant žalą draudimo bendrovėje.

„Rekomenduojama padaryti video arba aiškias ir kokybiškas nuotraukas: užfiksuoti duobę iš arti, taip pat iš toliau, kad būtų atpažįstama aplinka. Būtina nufotografuoti kelio atkarpą taip, kad aiškiai matytųsi duobės vieta važiuojamojoje dalyje, kelio ženklai bei kiti reikšmingi infrastruktūros elementai.

Taip pat reikėtų įamžinti apgadintą automobilį dar esant įvykio vietoje. Išsami vizualinė medžiaga padeda objektyviai įvertinti situaciją ir yra itin svarbi sprendžiant žalos atlyginimo dydį“, – paaiškino jis.

Be to, kaip pažymėjo G. Petrikas, svarbu užfiksuoti ir tikslią įvykio vietą – rekomenduojama išsaugoti GPS koordinates bei pasidaryti „Google Maps“ ekrano kopiją su pažymėta lokacija.

„Jei nėra galimybės pateikti koordinačių, mieste reikėtų nurodyti tikslų adresą, o užmiestyje – kelio pavadinimą ir konkretų kelio ruožo kilometrą. Tikslūs vietos duomenys leidžia identifikuoti atsakingą kelio savininką ar priežiūrą vykdančią bendrovę.

Mat, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, už žalą, padarytą dėl netinkamos kelio būklės, atsako kelio savininkas“, – pabrėžė ekspertas.

Galiausiai, anot jo, iš įvykio vietos rekomenduojama paskambinti bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ir pranešti apie pavojingą kelio ruožą.

„Tokiu būdu informacija operatyviai perduodama atsakingoms institucijoms, o pavojinga vieta gali būti pažymėta ar sutvarkyta, taip sumažinant riziką kitiems eismo dalyviams. Jeigu vairuotojui žinomas konkretus kelio savininkas ar jį prižiūrinti įmonė, apie situaciją galima informuoti ir tiesiogiai“, – komentavo jis.

Vienu atveju kompensaciją gauti gali būti sunku

Draudimo bendrovės „Ergo“ Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas pabrėžė, kad transporto priemonei padaryta žala įvažiavus į kelio duobę atlyginama pagal kasko draudimą. Po incidento kelyje, anot jo, svarbu apie tai pranešti draudimo bendrovei, kuri užregistruos įvykį. Taip pat labai svarbu nufotografuoti įvykio vietą, tiek užfiksuojant bendrą vaizdą, tiek ir detaliai kelio defektą.

[[ge:lrytas:lrytas:41374285]]

Tačiau turint tik vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą, anot eksperto, išsireikalauti kompensaciją gali būti sunku – įvažiavus į nepažymėtą duobę reikia teikti pretenziją kelio savininkui ar valdytojui, dažniausiai – savivaldybei.

„Dėl kelio duobės atsiradusių nuostolių atlyginimo galima tikėtis tokiais atvejais, kai apie tai neįspėja kelio ženklai, o pats vairuotojas nepažeidė jokių Kelių eismo taisyklių (KET) ir neturėjo galimybių išvengti incidento. Tuomet, apie įvykį pranešus policijai, galima bandyti iš kelio savininko pareikalauti atlyginti žalą“, – dėstė R. Bieliauskas.

Kodėl duobės atsiranda tarsi iš niekur

Tokie atvejai nėra reti, o draudikai perspėja, kad artėjant pavasariui, tikėtina, keliuose duobių bus daug.

G. Petrikas sako, kad šiemet ilgai besilaikiusi žema temperatūra reiškia, kad kelio danga buvo stipriai įšalusi. Joje per smulkius tarpus patekęs vanduo užšalęs išsiplečia ir ją pažeidžia.

Tirpstant sniegui, anot eksperto, susilpnėjusiose kelio dangos vietose dėl eismo apkrovos greičiau atsiveria duobės. Dėl to pavasarį vairuotojai dažnai susiduria su duobių padarytomis žalomis automobiliams.

„Tokios duobės gali atsirasti kone per naktį. Šiemet dėl didelių temperatūrų skirtumų prognozuojame itin išaugusį duobių sukeltų žalų automobiliams skaičių. Tikėtina, kad jos atsivers net ten, kur jų anksčiau nebūdavo“, – pažymėjo jis.

Gali padėti kasko draudimas

Kaip naujienų portalui Lrytas paaiškino G. Petrikas, įvažiavus į duobę ir patyrus žalą, pasitarnauja kasko draudimas, pagal kurį yra atlyginama nuostoliams padengti reikalinga suma, vadovaujantis draudimo sąlygomis.

„Žvelgiant į „Lietuvos draudimo“ duobių sukeltų žalų duomenis, praėjusiais metais gyventojams išmokėta bendra tokių žalų suma siekė kone 500 tūkst. eurų, o vidutinis vienos kompensuotos žalos dydis – apie 1 tūkst. eurų. Nors dažnu atveju tokie eismo įvykiai apsiriboja sugandintomis padangomis, vis tik pasitaiko ir itin didelių išmokų. Pavyzdžiui, pernai didžiausia išmokėta suma dėl duobės sukeltos žalos automobiliui atlyginti siekė beveik 20 tūkst. eurų.

[[ge:lrytas:lrytas:41374287]]

Vien šiais metais per pusantro mėnesio jau fiksavome 48 duobių sukeltas žalas, iš kurių 16 – Kauno mieste, o 14 – Vilniuje“, – teigė jis.

Ar žalą atlygina savivaldybės?

Nors patyrus žalą dėl duobės kelyje kompensacijos galima tikėtis, praktikoje ją išsireikalauti nėra paprasta. Draudikai pabrėžia, kad sėkmingam žalos atlyginimui būtini tiksliai užfiksuoti įvykio duomenys, o savivaldybė primena apie privalomus veiksmus ir atsakomybės tvarką.

„Įprastai draudimo bendrovė kreipiasi į kelio savininką dėl žalos atlyginimo, tačiau retai tai pavyksta padaryti sėkmingai. Sėkmingam procesui būtina detali policijos pažyma – tai reiškia, kad pareigūnai turi atvykti į įvykio vietą ir tiksliai užfiksuoti kelio defektą, esamą ar neegzistuojantį kelio ženklinimą bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Jei šie duomenys nebūna užfiksuoti, žalos atlyginimą išsireikalauti tampa sudėtinga tiek draudimo bendrovei, tiek, tikėtina, ir automobilio savininkui“, – paaiškino R. Bieliauskas.

Naujienų portalas Lrytas kreipėsi ir į Vilniaus miesto savivaldybę sužinoti, ar yra numatytas žalų automobiliams kompensavimo mechanizmas, kai žala patiriama savivaldybei nuosavybės teise priklausančiame kelyje.

Vilniaus savivaldybės ryšių su žiniasklaida specialistas Gabrielius Grubinskas atkreipė dėmesį, kad pirmiausia apie pastebėtas duobes reikėtų pranešti.

„Tą galima padaryti tiek per programėlę „Tvarkau miestą“, tiek informuojant visą parą dirbančią „Grindos“ avarinei tarnybai (telefonu 1355 arba el. paštu 1355@grinda.lt).

Gavus pranešimą, avarinės tarnybos ekipažas patikrina situaciją vietoje, esant poreikiui pastato įspėjamąją gairelę, užpila duobę biriomis medžiagomis ir informuoja už teritoriją atsakingą rangovą, kad duobė būtų tinkamai užtaisyta“, – teigė jis.

Anot G. Grubinsko, pagal gatvių ir kiemų dangos priežiūros sutartis, nuo jų sudarymo momento iki galiojimo pabaigos rangovams perleista Civiliniame kodekse numatyta statinio valdytojo atsakomybė atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros, remonto ar netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.

„Patyrus žalą dėl kelio nelygumų reikėtų užregistruoti eismo įvykį.

[[ge:lrytas:lrytas:41374281]]

Tą padaryti tokiu atveju galima dviem būdais: jei žalą patyręs asmuo nėra tikras dėl situacijos arba jei žala didelė – kviečiant policiją, o kitais atvejais – surašant laisvos formos paaiškinimą, nurodant įvykio laiką, datą, tikslią vietą ir įvykio aplinkybėmis.

Kreipiantis į savo draudimo bendrovę ar teismą dėl patirtos žalos atlyginimo taip pat reikia pateikti įvykio vietos nuotraukas (tiek duobės, į kurią įvažiuota, tiek padarytos žalos automobiliui), automobilio remonto sąmatą ar sąskaitą, įvykio vietos schemą, policijos registracijos pažymą (jei buvo kviesta policija).

Kiekvienas atvejis yra individualus ir nagrinėjamas atskirai, priklausomai nuo patirto įvykio aplinkybių. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, jog teismas, nagrinėdamas bylą, įvertina, ar nėra nukentėjusiojo kaltės – pavyzdžiui, ar vairuotojas važiavo leistinu greičiu, ėmėsi visų atsargumo kelyje priemonių ir pan.“, – nurodė Vilniaus savivaldybės specialistas.

„Pagavę“ duobę vairuotojai žalą skaičiuoja tūkstančiais: štai kaip reikalauti kompensacijos iš draudikų ir savivaldybės